Popiežius Hirošimoje. Neleiskime, kad būtų užmiršta, kas nutiko
Šia proga sakytą kalbą popiežius pradėjo žodžiais: „Gailestingumo Dieve, istorijos Viešpatie, į tave keliame akis šioje vietoje, mirties ir gyvybės, kančių ir gailestingumo kryžkelėje. Čia, žaibo ir ugnies švystelėjime, iš daugybės žmonių, jų vilčių ir svajonių neliko nieko, tik tamsa ir tyla. Per akimirką viską prarijo juodoji skylė. Iš tylos bedugnės dar ir šiandien girdime šauksmą tų, kurių nebėra.“ Juos suvienijo tas pats likimas, baisi valanda, amžiams paženklinusi ne tik šios šalies istoriją, bet visos žmonijos veidą. „Lenkiuosi prieš tuos, kurie išgyvenę pirmąsias akimirkas, savo kūnuose ilgus metus nešiojosi kančias.“ Popiežius kalbėjo, kad jautė pareigą atvykti į šią vietą kaip taikos piligrimas, pasimelsti, prisiminti nekaltas baisaus smurto aukas, atsinešdamas mūsų laikų žmonių, ypač jaunimo, maldas už taiką, vargstančiųjų ir konfliktų aukų šauksmą.
Popiežius pabrėžė, kad atominės energijos panaudojimas karo tikslams yra nusikaltimas ne tik prieš žmogaus orumą, bet ir prieš mūsų bendrų namų ateitį. Popiežius priminė, ką jau buvo sakęs prieš porą metų: amoralu ne tik naudoti, bet ir turėti atominius ginklus. Kaip galime kalbėti apie taiką, jei kuriame naujus ginklus, jei pateisiname neteisėtus neapykantos, diskriminacijos veiksmus?
Pasak Šventojo Tėvo, taika bus vien skambūs žodžiai, jei ji nebus paremta tiesa, teisingumu, laisve. Jei norime sukurti teisingesnę ir saugesnę visuomenę, turime leisti ginklams iškristi iš mūsų rankų. Kai pasiduodame ginklų logikai, nutolstame nuo dialogo, tragiškai pamirštame, kad ginklai, dar prieš sunaikindami ir nužudydami, sėja baisias užmačias, stabdo solidarumo projektus, klaidina žmones. Kaip galime siūlyti taiką, jei nuolat gąsdiname branduoliniu ginklu? – klausė Popiežius, pridurdamas, kad taika nėra vien karo nebuvimas, bet yra pastatas, kurį reikia nuolat statyti. Tai teisingumo, plėtros, solidarumo vaisius, skleidžiant bendrąjį gėrį ir išmokstant istorijos pamokas. Neturime leisti, kad ateities kartos prarastų atmintį apie tai, kas nutiko, nes atmintis yra garantija ir paskata kurti teisingesnę ateitį, atmintis pažadina žmonių sąžines, ypač tų, kurie dalyvauja sprendžiant tautų likimus.
Atmintis, kuri leidžia iš kartų į kartas kartoti: niekada daugiau! Todėl esame kviečiami šiandien eiti vieningai drauge, žvelgdami atleidimo ir supratimo žvilgsniu, atverdami vilties horizontą, tapdami susitaikinimo ir taikos įrankiais. Tai bus įmanoma, jei sugebėsime apsiginti ir pamatyti save kaip bendro likimo brolius. Popiežius pakvietė visus jungtis į maldą ir šauksmą: daugiau niekada tenebūna karo, kančios, teateina taika į mūsų pasaulį, mūsų dienoms. „Ateik, Viešpatie, Taikos Kunigaikšti, padaryk mus savo taikos įrankiais ir atspindžiais“, – baigė maldą popiežius Pranciškus. (DŽ / VaticanNews)
