Popiežius sekmadienio vidudienį: kur egoizmas, ten nėra gyvenimo
Sadukiejai, kurie netiki mirusiųjų prisikėlimu, bando paspęsti Jėzui pinkles, užduodami klausimą apie teisinį kazusą: kieno žmona po prisikėlimo bus moteris, kuri žemėje buvo ištekėjusi už – vienas po kito – septynių brolių? Jėzus nesileidžia įtraukiamas į jų žaidimą ir atsako, kad prisikėlusieji „neves ir netekės, taip pat ir mirti jie negalės, nes bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai, būdami prisikėlimo vaikai“ (Lk 20, 35–36).
„Tokiu atsakymu Jėzus ragina savo pašnekovus, taip pat mus, atsiminti, kad žemiškoji tikrovė, kurioje gyvename, nėra vienintelė, kad yra ir kita, nepavaldi mirčiai, kurioje mes pasieksime buvimo Dievo vaikais pilnatvę“, – sakė Pranciškus. „Mus guodžia ir apdovanoja viltimi šie paprasti ir aiškūs Jėzaus žodžiai apie gyvenimą po mirties. Jų mums labai reikia ypač dabartiniais laikais, kai tiek daug žinome apie visatą ir tiek mažai – apie amžinąjį gyvenimą.“
„Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“ (Lk 20, 38). Gyvybė yra ten, kur yra ryšiai, bendrystė, brolybė. Gyvybė yra stipresnė už mirtį, kai mūsų gyvenime netrūksta tikrų nuoširdžių santykių ir ištikimybės. Ir priešingai, kur siekiama gyventi tik sau, ten įsigali mirtis. Tai egoizmas. Jei gyvenu tik sau, sėju mirtį savo širdyje.
Popiežius meldė Mergelę Mariją, kad jos užtarimas mums padėtų kasdien gyventi atsimenant tai, ką kartojame Tikėjimo išpažinime: „Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo“.
Sekmadienio vidudienį popiežius taip pat paminėjo du šiomis dienomis į altoriaus garbę iškeltus praeityje gyvenusius krikščionis ir prašė melsti taip pat jų užtarimo. Šeštadienį Ispanijoje buvo paskelbta palaimintąja sesuo Marija Emilija Riquelme y Zayas, o sekmadienį Portugalijoje aukojamos padėkos Mišios už lygiavertę kanonizaciją, kuria vyskupas Kankinių Baltramiejus buvo paskelbtas šventuoju. (JM / VaticanNews)
