Dievo Žodžio sekmadienis. Popiežių ir Bažnyčios mokymas. (3)
Popiežius šv. Jonas Paulius II enciklika apie ekumeninę pareigą „Ut unum sint“ priminė bendrų ekumeninių Šventojo Rašto vertimų svarbą krikščionių vienybės kelyje Vatikano antrajam susirinkimui paskelbtus dogminę konstituciją apie Dievo Apreiškimą „Dei verbum“. Popiežius šv. Jonas Pauliaus II enciklikoje „Ut unum sint“ kalba apie suartėjimą Dievo žodžio srityje:
„Didelė ekumeninio atsivertimo pažanga pasiekta ir kitoje, būtent Dievo žodžio, srityje. Pirmiausia omenyje turiu įvairioms kalbinėms grupėms tokį svarbų įvykį kaip ekumeninis Biblijos vertimas. Vatikano II Susirinkimui paskelbus konstituciją Dei verbum, Bažnyčia su džiaugsmu galėjo imtis šios užduoties [75]. Tokie specialistų parengti vertimai paprastai yra patikimas maldos bei pastoracinės veiklos pagrindas visiems Kristaus mokiniams. Prisiminus, kokią didelę įtaką, ypač Vakaruose, susiskaldymams turėjo debatai dėl Šventojo Rašto, galima suvokti, kokia įsidėmėtina pažanga yra šie bendri vertimai.“ (UUS 44)
Vatikano II susirinkimas dogminėje konstitucijoje apie Dievo Apreiškimą „Dei Verbum“ apie Šventojo Rašto vertimus rašo:
„Krikščionims turi būti plačiai atvertos durys į Šventąjį Raštą. Todėl Bažnyčia nuo pat pradžios priėmė kaip savą tą ankstyvą Senojo Testamento vertimą į graikų kalbą, kuris pagal 70 vertėjų yra pramintas Septuaginta. Ji visada gerbė ir kitus rytietiškuosius bei lotyniškuosius vertimus, ypač vadinamąją Vulgatą. Kadangi Dievo žodis turi būti prieinamas visais laikais, Bažnyčia su motinišku atsidėjimu rūpinasi, kad vertimai į kitas kalbas būtų tinkami ir tikslūs, ypač kad būtų atlikti iš pirminių šventųjų knygų tekstų. Jei tie vertimai, pasitaikius progai ir Bažnyčios vadovybei pritarus, bus parengti bendromis jėgomis su atsiskyrusiaisiais broliais, jie galės būti naudojami visų krikščionių“. (DV 22)
