Popiežius: žiūrėkime į kitus plačiu Dievo žvilgsniu
Mišparų homiliją popiežius pradėjo primindamas Apaštalų darbų knygos pasakojamą šv. Pauliaus išsilaipinimo Maltoje istoriją, iš kurios paimta šiemetinės ekumeninės savaitės tema: „Jie su mumis elgėsi draugiškai“. Laivu, kuriuo kalinys Paulius plaukė į Romą, keliavo trys grupės žmonių: daugiausiai galios turintys šimtininko vadovaujami kareiviai, jūreiviai, nuo kurių priklausė visų likimas, ir kaliniai – patys silpniausi ir pažeidžiamiausi. Kai po kelias dienas trukusios smarkios audros laivas netoli Maltos užplaukė ant seklumos, kareiviai norėjo išžudyti kalinius, kad nė vienas nepabėgtų, tačiau šimtininkas juos sustabdė. Pasitvirtino tai, ką anksčiau angelas buvo apreiškęs Pauliui: Dievas apsaugos jo ir bendrakeleivių gyvybes (plg. Apd 27, 24). Ir iš tiesų visi išsigelbėjo ir buvo svetingai priimti Maltos gyventojų.
Pasak popiežiaus, Apaštalų darbų pasakojimas kalba ir apie mūsų ekumeninę kelionę, kurios tikslas – vienybė, kurios taip labai trokšta Dievas. Ši istorija visų pirma mums kalba apie tai, kad tie, kurie yra silpni ir pažeidžiami, kurie stokoja materialinių gėrybių, bet tvirtai pasitiki Dievu, savo pavyzdžiu skelbia visiems svarbią žinią. Pagalvokime apie krikščionių bendruomenes, ypač apie engiamus ir persekiojamus krikščionis, sakė popiežius. Net pačios mažiausios ir, pasaulio akimis žiūrint, nereikšmingiausios bendruomenės, jei gyvena Šventąja Dvasia, jei myli Dievą ir artimą, jos skelbia visiems krikščionims svarbią žinią. Atsiminkime, kad Dievas panoro mus išgelbėti ne pasaulio galia, bet savo kryžiaus silpnumu. Tad ir mes, būdami Jėzaus mokiniai, neturime susigundyti pasaulio logika, bet turime būti dėmesingi mažiausiems ir silpniausiems, nes Dievas mums siunčia žinią per juos, kurie yra panašiausi į žmogumi tapusį jo Sūnų.
Apaštalų darbų knygos pasakojimas mums primena ir kitą dalyką – Dievas nori visus išgelbėti, tęsė homiliją Šventasis Tėvas. Tai kvietimas nesiriboti vien savo bendruomenėmis, bet matyti ir kitas, žiūrėti visuotiniu Dievo žvilgsniu. Jis įsikūnijo, kad pasiektų visus žmones. Jis mirė ir prisikėlė, kad visi būtų išganyti. Jei ir mes malonės dėka sugebėsime žiūrėti jo akimis – įveiksime susiskaldymą.
Popiežius paminėjo ir trečiąjį pasakojimo apie Pauliaus ir jo bendrakeleivių išsigelbėjimo aspektą – Maltos gyventojų svetingumą. Paskutiniame Apaštalų darbų knygos skyriuje pasakojama, kad maltiečiai uždegė laužą, kad išsigelbėję sudužusio laivo keleiviai sušiltų, salos valdytojas labai svetingai priėmė Paulių, o vėliau, kai jau kitu laiku jie išplaukė į Romą, vietiniai gyventojai juos aprūpino viskuo, ko reikėjo. Šiemetinė maldų savaitė už krikščionių vienybę, sakė popiežius, mus tepamoko svetingumo, ypač krikščionių, kitų konfesijų išpažinėjų atžvilgiu. Svetingumas – tai svarbi krikščionių bendruomenių ir šeimų vertybė. Atsiminkime mūsų protėvius, kurie palikdavo prie stalo vietą pakeleiviui, kuris gali pasibelsti į duris. Atsiminkime vienuolynus, kuriuose labai pagarbiai būdavo priimami svečiai. Nepraraskime šių tradicijų. Atgaivinkime jas, nes jos turi labai daug bendra su Evangelija, sakė popiežius. (JM / VaticanNews)
