Popiežius susitiko su Ukrainos prezidentu
Šventojo Sosto pranešime nurodoma, kad pagrindinė pokalbių tema su popiežiaus bendradarbiais buvo taikos galimybės ir humanitarinė situacija krašto rytuose, kuris nuo 2014 metų kenčia nuo konflikto.
„Šiuo klausimu linkėta, kad visos įtrauktos pusės rodytų didžiausią jautrumą poreikiams žmonių, kurie tapo pirmosiomis konflikto aukomis, taip pat įsipareigojimą ir nuoseklumą dialoge“, – rašoma komunikate. Jame priduriama, kad aptartas dvipusis bendradarbiavimas ir Katalikų Bažnyčios, kuri Ukrainoje egzistuoja skirtingais pavidalais, indėlis į visuomenės gyvenimą.
Galima pridurti, kad Ukraina tradiciškai yra ortodoksų kraštas, tačiau čia gyvuoja ir didelė katalikų mažuma, sudaryta iš Lotynų apeigų katalikų ir ypač iš graikų apeigų katalikų. Pastarosios Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas prieš savo krašto prezidento ir popiežiaus susitikimą sakė, kad mato didelę jo naudą. Jo žodžius cituoja RISU agentūra.
„Mes galvojame, kad santykiai tarp Šventojo Sosto, ypač Rusijos vadovaujame kare prieš mus, yra labai svarbūs. Šventasis Sostas yra ne vien svarbus religinis centras, bet ir pasaulinės diplomatijos širdis. Mes manome, kad konflikto Donbase sprendimas nėra karinis. Alternatyva yra diplomatija, dialogas ir tarptautiniai santykiai“, – sakė Ukrainos graikų katalikų galva. Jis paminėjo dar vieną temą: Katalikų Bažnyčios – lotynų apeigų ir graikų apeigų – bendruomenės krašte yra mažuma, todėl joms svarbu, kad būtų užtikrintos mažumų teisės pagal demokratinėje santvarkoje numatytus standartus.
Galima priminti, kad iki šiol tęsiasi „Popiežius už Ukrainą“ (Pope for Ukraine) iniciatyva. 2016 metų balandžio 24 dieną popiežius paskelbė specialią rinkliavą Ukrainai. Buvo surinkta per 16 milijonų eurų. Jie tapo pagalbos fondu, kurį administruoja kardinolo Peterio Turksono vadovaujama Pagalbos visapusiškam asmens vystymuisi dikasterija. Taip pat įsteigtas komitetas, kuris skirsto paramą, finansuoja ilgalaikius projektus. Tarp jo narių yra ukrainiečių. Parama yra skiriama visiems: tiek Ukrainos kariuomenės kontroliuojamose teritorijose, tiek separatistų zonose. Pagalbos visapusiškam asmens vystymuisi dikasterijos interneto svetainėje nurodoma, jog „Popiežius už Ukrainą“ fondo parama pasiekė per 900 000 asmenų teritorijose, kuriose vyksta karinis konfliktas, taip pat ten, kur plūstelėjo pabėgėliai.
Jungtinių Tautų Organizacijos pareigūnai 2019 metų sausį vertino, jog nuo ginkluotų susirėmimų pradžios žuvo apie 13 000 asmenų, iš kurių daugiau nei 3000 buvo civiliai. Taip pat paliaubų sąlygomis kiekvieną mėnesį žūdavo keli ar keliolika žmonių. 30 000 asmenų buvo sužeista, pusantro milijono tapo vidaus pabėgėliais. (RK / Vatican News)
