Mišios šv. Jono Pauliaus II gimimo 100 metų sukakties proga
„Viešpats myli savo tautą“, – pakartojo šios dienos Mišių psalmės žodžius Pranciškus pradėdamas homiliją. Kai Dievas atsiųsdavo pranašą, Izraelio tauta sakydavo: „Viešpats aplankė savo tautą, nes jis ją myli“. Tą patį šaukė ir Jėzų sekusi minia. „Ir mes šiandien galime sakyti, kad prieš šimtą metų Viešpats aplankė savo tautą, atsiuntė žmogų, kad jis būtų vyskupas ir vadovautų Bažnyčiai“, – sakė Pranciškus. „Viešpats myli savo tautą. Viešpats aplankė savo tautą, atsiuntė jai ganytoją.“
Mišių homilijoje popiežius kalbėjo apie tris Jono Pauliaus II ganytojo tarnystės bruožus – maldą, artumą žmonėms, teisingumo troškimą.
Jonas Paulius II buvo maldos vyras, labai daug meldėsi. Nepaisant daugybės darbo, jis visada surasdavo laiko maldai. „Jis gerai žinojo, kad pagrindinė vyskupo užduotis – melstis. Jis tai žinojo ir tai darė. Jis buvo besimeldžiančio vyskupo pavyzdys. Jis visus vyskupus moko, kad peržvelgdami savo sąžinę visada savęs klaustų: „Kiek valandų šiandien meldžiausi?“. Jonas Paulius II buvo maldos vyras.“
„Antrasis jo bruožas – artumas. Jis nesišalino Dievo tautos, bet ėjo į žmones, keliavo po pasaulį, trokšdamas būti artimas Dievo tautai, jis ieškojo savo žmonių, siekė artumo.“ „Artumas žmonėms – tai vienas Dievo bruožų“, – sakė Pranciškus. „Dievo artumą jo tautai ryškiausiai matome Jėzuje. Kiekvienas ganytojas turi būti artimas žmonėms. Jei yra priešingai – jis ne ganytojas, bet hierarchas, administratorius, galbūt geras administratorius, bet ne ganytojas. Reikia artumo žmonėms ir Jonas Paulius II mums davė tokio artumo pavyzdį, būdamas artimas mažiems ir dideliems, artimiems ir tolimiems, visada artimas.“
„Trečiasis bruožas – meilė teisingumui. Tikrajam teisingumui! Jis troško teisingumo, socialinio teisingumo, teisingumo tarp tautų, teisingumo, kuris nugali karus. Troško tikrojo teisingumo! Dėl to jis skelbė gailestingumą. Teisingumas ir gailestingumas eina kartu, negalima jų vieno nuo kito atskirti. Teisingumas yra teisingumas, gailestingumas yra gailestingumas, bet jie visada kartu. Negali būti vieno be kito. Kalbėdami apie Joną Paulių II kaip teisingumo ir gailestingumo skelbėją, atsimename, kaip labai jis stengėsi, kad žmonės suprastų Dievo gailestingumą. Atsimename, kaip labai jis brangino šv Faustinos skelbtą pamaldumą.“ Pasak Pranciškaus, Jonas Paulius II buvo įsitikinęs, kad Dievo teisingumas turi gailestingumo veidą, kad Dievo teisingumas yra gailestingas. „Tai jo mums palikta dovana: gailestingas teisingumas ir teisingas gailestingumas.“
„Šiandien melskimės, kad Viešpats suteiktų mums visiems, o ypač Bažnyčios ganytojams, maldos malonę, artumo malonę ir gailestingumo-teisingumo, teisingumo-gailestingumo malonę.“ (JM / Vatican News)
