Popiežius Bažnyčiai Lietuvoje: neužmirškite kankinių, jie – šventieji
Vienas iš popiežiaus apaštališkosios kelionės Lietuvoje kulmincinių įvykių buvo jo apsilankymas Vilniuje buvusio KGB kalėjimo mirtininkų celėje, vadinamojoje Trečiojoje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje. Joje mirties bausmė įvykdyta vyskupui Vincentui Borisevičiui, taip pat daugeliui kitų nekaltų Lietuvos žmonių. Šventąjį Tėvą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje lydėjo sovietmečiu jame kalintas Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, kurį popiežius po metų paskyrė kardinolu, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir Eugenijus Peikštenis, Muziejaus direktorius.
Popiežius Trečiojoje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje prisėdęs prie staliuko į muziejaus svečių knygą įrašė:
„Šioje vietoje, kuri mena tiek daug kentėjusių dėl smurto ir neapykantos ir tų, kurie paaukojo savo gyvenimus dėl laisvės ir teisingumo, meldžiausi, kad Visagalis Dievas visuomet suteiktų Lietuvos žmonėms savo susitaikinimo ir taikos malonių“.
Popiežius taip pat lankėsi vienuoliktoje celėje, kurioje per didžiąsias sovietų represijas buvo uždaryta daugelis žymių Lietuvos gyventojų, kovotojų, rezistentų, Bažnyčios vyskupų, kunigų ir pasauliečių, kurie iš ten nebeišėjo.
Iš viso keturi Lietuvos vyskupai tardymo laikotarpiu buvo uždaryti KGB kalėjimo vienuoliktoje celėje: pal. Teofilius Matulionis, Mečislovas Reinys, Vincentas Borisevičius ir Pranciškus Ramanauskas.
Popiežius vienuoliktoje celėje pasimeldė prie joje kalinto pal. arkivyskupo Teofiliaus Matulionio relikvijos ir uždegė žvakę. Ji degė įkelta į popiežiaus Pranciškaus buvusiam KGB muziejui padovanotą, jo herbu pažymėtą paauksuotą žibiną.
Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, nuteistas mirti už tariamą išdavystę, buvo nužudytas 1946 lapkričio 18 dieną. Telšių vyskupija, nustačius Vilniaus KGB kalėjimo kapinėse Tuskulėnuose bendrame kape palaidoto vyskupo Borisevičiaus palaikų tapatybę, juos perlaidojo Telšių katedroje. Tą pačią dieną kaip ir vyskupui Borisevičiui KGB rūmuose įvykdytas mirties nuosprendis kun. Pranui Gustaičiui, jo palaikai iš Tuskulėnų parvežti ir iškilmingai perlaidoti Viešvėnuose, Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje (Telšių apskr.).
Vienuoliktojoje celėje ant sienos pakabinti joje kalėjusių keturių vyskupų, įskaitant Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio, portretai. Nuteistas Vilniuje, jis buvo išvežtas kalėti į garsųjį Vladimiro kalėjimą Rusijoje, iš kurio ganytojas nebesugrįžo, mirė 1953 metų lapkričio 8 dieną. Jo kapo vieta Vladimiro kapinėse ligi šiol neatrasta.
Popiežius pažvelgė ir į vyskupo Pranciškaus Ramanausko portretą. Telšių ganytojas dešimties metų kalėjimo bausmę atliko įvairiuose sovietiniuose kalėjimuose, įskaitant Oršoje (Baltarusijoje), Karagandoje ir Komyje. Atlikęs bausmę, vyskupas Ramanauskas sugrįžo į Lietuvą 1957 vasarą, tačiau toliau buvo represuojamas, jam neleista eiti ganytojo pareigų Telšiuose, jis ne savo noru apgyvendintas Švėkšnoje, kur nuo sunkios ligos mirė 1959 spalio 15 d.
Iš keturių Sovietų Sąjungos KGB kalėjime Vilniuje kalintų vyskupų trims pradėtos beatifikacijos ir kanonizacijos bylos, išskyrus vyskupui Pranciškui Ramanauskui, palaidotam Telšių katedros kriptoje prie pirmojo Telšių vyskupo Justino Staugaičio.
Popiežius rugsėjo 23 dieną Kaune Lietuvos dvasininkams ir vienuoliams sakė, kad, žiūrėdamas į juos, už jų regi daugybę kankinių, nežinomų, bevardžių. Popiežius išsakė konkretų prašymą, kad Bažnyčia atmintų savo kankinius: „Neužmirškite jų. Atminkime savo kankinius, jie – šventieji!“ – sakė popiežius Pranciškus.
*
Grįžęs iš apaštališkosios kelionės į Lietuvą, Latviją ir Estiją popiežius Pranciškus Romoje pasidalijo kelionės įspūdžiais, trečiadienio, rugsėjo 26-osios, bendrojoje audiencijoje jis sakė: „Šios tautos daug iškentėjo, dėl to Viešpats į jas žvelgia maloningai. Esu tuo įsitikinęs“.
„Mano misija buvo naujai skelbti toms tautoms Evangelijos džiaugsmą ir švelnumo, gailestingumo revoliuciją, nes vien pati laisvė, be meilės, nesuteikia gyvenimui prasmės ir pilnatvės. Reikia meilės, kurią mums dovanoja Dievas. Evangelija, kuri priespaudos metais duoda jėgų ir palaiko kovą už laisvę, laisvės metais suteikia šviesos kasdieninei žmonių kelionei“, – sakė Pranciškus. Jis padėkojo šių trijų valstybių vadovams ir vyriausybėms už svetingą priėmimą, taip pat vyskupams ir visiems, kas prisidėjo prie pasirengimų.
„Kreipdamasis į trijų šalių vadovus akcentavau indėlį, kuriuo šios šalys praturtina visą valstybių bendruomenę ir ypač Europą, sakė popiežius. Tai indėlis žmogiškųjų ir visuomeninių vertybių, užgrūdintų bandymuose. Drąsinau dialogą tarp senosios kartos ir jaunimo, kad šaknų atminimas padarytų ateitį vaisingą. Raginau laisvę visada derinti su solidarumu ir svetingumu, taip, kaip tradiciškai šiuose kraštuose visada buvo daroma.“ Popiežius atskirai paminėjo savo susitikimus su katalikų jaunimu Vilniuje ir su pagyvenusiais žmonėmis Rygoje.
Kaune susitikęs su dvasininkais ir pašvęstaisiais popiežius ragino saugoti kankinių atminimą, sekti jų pavyzdžiu. Jis paminėjo ir apsilankymus dviejose svarbiose tragiškos istorijos atminimo vietose. „Vilniuje pagerbiau žydų genocido Lietuvoje aukas, minint lygiai 75 metų sukaktį nuo didžiojo Vilniaus geto, kuris dešimtims tūkstančių žydų buvo paskutinė vieta prieš mirtį, panaikinimo. Aplankiau ir Okupacijų ir kovų už laivę muziejų. Meldžiausi patalpose, kuriose buvo kalinami, kankinami ir žudomi režimo priešininkai.“
„Trejose Mišiose – Lietuvoje Kaune, Latvijoje Agluonoje ir Estijoje Taline – šventoji Dievo tauta pakartojo savąjį „Taip“ Kristui – mūsų vilčiai; pakartojo drauge su Marija, Motina visų savo vaikų, ypač kenčiančiųjų; pakartojo kaip išrinktoji, kunigiškoji, šventoji tauta, kurios žmonių širdyse Dievas žadina krikšto malonę“, – sakė popiežius. Kreipdamasis į trečiadienio bendrosios audiencijos dalyvius jis juos pakvietė melstis už brolius ir seseris Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. (JM / SAK / Vatican News)
