Popiežius sekmadienio vidudienį: artimo meilė – mūsų šventumo matas
Šiandienos Evangelijos ištraukoje (plg. Mt 22, 34–40) vienas Įstatymo mokytojas klausia Jėzaus: „Koks įsakymas yra didžiausias“, koks įstatymas svarbiausias visame Dievo teisyne? Jėzus atsako: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“. Ir čia pat priduria: „Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį“.
„Jėzus atsakyme priminti ir vienas su kitu sujungti du pagrindiniai įsakymai, kuriuos Dievas davė savo tautai per Mozę“, – sakė Pranciškus. Atsakydamas Jėzus išvengė klastingai jam paspęstų spąstų. Evangelistas pabrėžia, kad Įstatymo mokytojas klausė Jėzų „bandymas jį“ (plg. Mt 22, 35). Popiežius paaiškino, kad Jėzaus pašnekovas bandė jį įtraukti į teisės ekspertų ginčą dėl įsakymų hierarchijos. Jėzus ne tik nesileido įveliamas į ginčą, bet savo atsakymu sukūrė du esminius atramos taškus visų laikų tikintiesiems. Pirmasis, sakė popiežius, tai, kad moralinis ir religinis gyvenimas negali remtis baime ir priverstiniu paklusnumu, bet jo pagrindas turi būti meilė. Antrasis – kad meilė Dievui ir meilė artimui negali būti viena nuo kitos atskirtos. „Tai ir yra viena pagrindinių Jėzaus mokymo naujovių. Neįmanoma mylėti Dievo nemylint artimo. Taip pat meilė mūsų artimui nebūtų tikra, jei jos negaivintų meilė Dievui.“
Savo atsakymą Jėzus užbaigia žodžiais: „Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“ (Mt 22, 40). Tai reiškia, kad visi įsakymai, kuriuos Viešpats davė savo tautai, turi būti susiję su Dievo ir artimo meile. Iš tiesų visi įsakymai tam ir duoti, kad padėtų įgyvendinti ir išreikšti tą dvigubą nedalomą meilę. Meilė Dievui visų pirma reiškiama maldoje, ypač adoracijoje. O meilė artimui – tai išklausymas, dalijimasis, rūpinimasis kitu. Popiežius priminė apaštalo Jono žodžius: „Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato“ (1 Jn 4, 20).
„Šios dienos Evangelijoje Jėzus dar kartą mums padeda artintis prie gyvo ir trykštančio meilės šaltinio“, – sakė popiežius. „Šis šaltinis yra pats Dievas, kuris nori būti su mumis nuolatinėje meilės bendrystėje. Turime kasdien melsti šios bendrystės dovanos bei ją saugoti įsipareigodami stengtis, kad mūsų gyvenimo neužvaldytų pasaulio stabai. Artimo meilė yra mūsų atsivertimo ir šventumo matas. Negaliu sakyti, kad myliu Dievą, bet nemylėti artimo. Kol bus brolių ar seserų, kuriems mes uždarome savo širdį, tol mes nebūsime tokie mokiniai, kokiais mus prašo būti Jėzus. Tačiau jo dieviškasis gailestingumas padeda neprarasti drąsos ir ragina mus kiekvieną dieną vis iš naujo nuosekliai gyventi pagal Evangeliją.“
Baigdamas popiežius prašė melsti Švenčiausiąją Mergelę Mariją, kad jos užtarimas atvertų mūsų širdis „didžiajam įsakymui“ – tam dvigubam meilės įsakymui, į kurį sudėtas visas Dievo teisynas ir nuo kurio priklauso mūsų išganymas. (JM / Vatican News)
