Sekmadienio vidudienio malda. Laiko vertė
Evangelisto Morkaus tekste laikas sutampa su Dievo teikiamo išganymo istorijos trukme. „Įvykdymo laikas“ reiškia, kad gelbstintis Dievo veikimas pasiekia kulminaciją ir visišką išsipildymą. Tai tas istorinis momentas, kai Dievas pasiuntė savo Sūnų į pasaulį ir Jo karalystė tapo artimesnė, nei bet kada anksčiau. Tačiau išganymas nėra automatiškas procesas. Tai meilės dovana ir todėl ji laisva ir prašo laisvo atsako: prašo atsivertimo.
Tai reiškia keisti mentalitetą, tai yra atsivertimas, ir gyvenimą: sekti nebe pasaulio pavyzdžiais, bet Dievu, kuris yra Jėzus. Tai esminis požiūrio ir laikysenos pakeitimas. Juk nuodėmė pasaulyje paskleidė tokį mentalitetą, kuris skatina įtvirtinti save prieš kitus, taip pat prieš Dievą, ir dėl šio tikslo nevengia naudoti apgaulės arba prievartos. Toks nuodėmės mentalitetas – savo tapatybę apibrėžti neigiamai, „prieš kažką“.
Tam prieštarauja Jėzaus skelbimas, kuris kviečia pripažinti, kad mums reikia Dievo ir Jo malonės, subalansuoto elgesio žemiškų gėrių atžvilgiu, svetingumo ir nuolankumo, savęs pažinimo ir realizavimo susitinkant su kitais ir jiems tarnaujant.
Kiekvieno iš mūsų laikas, per kurį galime priimti išganymą, yra trumpas: tai mūsų gyvenimo šiame pasaulyje trukmė. Ji trumpa. Gali atrodyti ilga. Bet, prisiminė popiežius vieno senolio žodžius, „gyvenimas prabėgo“. Išganymas – tai begalinės Dievo meilės dovana ir tuo pat metu mūsų meilės jam ištyrimas. Todėl kiekviena akimirka, kiekviena mūsų egzistencijos sekundė yra vertinga, nes galime mylėti Dievą ir artimą ir tokiu būdu įžengti į amžinąjį gyvenimą.
Mūsų gyvenimo istorija pasižymi dvigubu ritmu. Vienas yra išmatuojamas, susideda iš valandų, dienų, metų. Kitą sudaro mūsų vystymosi etapai: gimimas, vaikystė, paauglystė, branda, senatvė, mirtis. Kiekvienas laikas, kiekvienas etapas yra savaip vertingas ir gali būti privilegijuotas metas susitikti su Viešpačiu. Tikėjimas mums padeda atskleisti šių laikotarpių dvasinę prasmę: kiekviename iš jų Viešpats tam tikru būdu mus kviečia, o mes galime atsiliepti teigiamai arba neigiamai. Dienos Evangelijoje matome, kaip atsiliepė Simonas, Andriejus, Jokūbas ir Jonas: tai buvo brandūs žmonės, dirbo žvejais, turėjo šeimas... ir vis dėlto, kai Jėzus praeidamas juos pašaukė, jie paliko tinklus ir nuėjo su juo (žr. Mk 1, 18). Būkime budrūs, kad pastebėtume praeinantį Jėzų, ragino popiežius.
„Mergelė Marija mums tepadeda kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką išgyventi kaip išganymo laiką, kuriuo praeina Viešpats ir mus pakviečia Juo sekti. Taip pat tepadeda mums iš pasaulio mentaliteto atsiversti į meilės ir tarnystės mentalitetą“, – sausio 24 dienos vidudienio maldoje linkėjo popiežius Pranciškus.
*
Po „Viešpaties Angelo“ maldos popiežius Pranciškus paragino, Dievo žodžio sekmadienio proga, įprasti nešiotis kišeninį Evangelijos leidimą ir kasdien perskaityti nors tris keturias eilutes. Tegu Evangelija visada būna su mumis. Sekmadienį minimo šv. Pranciškaus Salezo, žurnalistų globėjo, šventės proga popiežius sveikino žiniasklaidos darbuotojus ir linkėjo, kad jie būtų tiesos liudytojai.
Šventasis Tėvas paprašė maldos už Edviną, sausio 20-ąją Vatikano prieigose nuo šalčio mirusį benamį migrantą iš Nigerijos, už kitus ištiktus panašios dalios – taip galėjo atsitikti todėl, kad jie buvo visų apleisti – taip pat ir mūsų. Pranciškus priminė, paskutinius Maldos už krikščionių vienybę savaitės renginius pirmadienį ir pakvietė prisijungti dvasiškai. Galiausiai popiežius visus paragino padėti, malda ir darbais, toms šeimoms, kurioms šiuo metu sunkiausia. (RK / Vatican News)
