Pranciškus: visa Jėzaus tarnystė yra kova su blogiu
Praėjusį trečiadienį pelenų atgailos aktu prasidėjo gavėnia. Šio liturginio laikotarpio pirmojo sekmadienio Dievo žodis rodo kelią, kaip vaisingai išgyventi keturiasdešimt dienų iki Velykų. Tai Jėzaus nueitas kelias, jį apžvelgdamas evangelistas Morkus glaustai pasakoja, kad Jėzus prieš skelbimo pradžią praleido keturiasdešimt dienų dykumoje, kur buvo šėtono gundomas.
Dykuma, kurioje vyksta Jėzaus gundymas, Šventajam Raštui yra labai svarbi, kartu natūrali ir simboliška vieta. Sekmadienio evangelija primena, jog krikščionių gyvenimas, ėjimas Jėzaus pėdomis yra kova su blogio dvasia. Jis liudija, kad Jėzus savanoriškai susidūrė su gundytoju ir jį nugalėjo, kartu primena, kad velniui suteikta galimybė paveikti mus gundymais.
Dykumoje, išnaudodamas žmogaus trapumą ir žmogiškus poreikius, gundytojas įtaigiai įterpia savo melagingą balsą, kuris yra priešingas Dievo balsui. Dykumoje prasideda Jėzaus ir velnio dvikova, kuri baigiasi Jėzaus kančia ant kryžiaus. Šios kovos pradžioje, kai Jėzus paliudijo, kad kalba ir veikia Dievo galia, atrodo, jog velnias laimi – Dievo Sūnus visų atmestas ir apleistas, suimtas ir nuteistas mirti. Bet iš tikrųjų kaip tik Jėzaus mirtis buvo paskutinė dykuma, kurią jis turėjo pereiti, kad galutinai nugalėtų šėtoną ir išlaisvintų visus mus iš jo galios. Jėzus nugalėjo mirties dykumoje, kad laimėtų per prisikėlimą.
Nebijokime dykumos, nebijokime padaryti erdvės maldai, tylai. Šventoji Dvasia, kuri Jėzų paakino nukeliauti į dykumą, ir mus ragina eiti per ją. Dykuma – tai ne fizinė vieta, o egzistencinis matmuo, mus atveriantis tylai, įsiklausymui į Dievo žodį, kad mumyse įvyktų tikrasis atsivertimas. Esame kviečiami eiti Dievo keliais, atnaujinti savo krikšto pažadus – atsižadėti piktosios dvasios ir visų jos darbų ir vilionių. Priešas slankioja apie mus, būkite atidūs! Niekuomet nesikalbėkite su juo. Pasikliaukime Marijos motinišku užtarimu, sakė vidudienio maldos susitikime popiežius. (SAK / Vatican News)
