35-sios Pranciškaus kelionės logotipas. Kairėje – vizitas į Kiprą, dešinėje – į Graikiją 35-sios Pranciškaus kelionės logotipas. Kairėje – vizitas į Kiprą, dešinėje – į Graikiją 

Kipras – šv. Barnabo gimtinė

Gruodžio 2 dieną popiežius Pranciškus atvyksta į Kiprą. Dvi dienas popiežius lankys vieną iš seniausių krikščionių bendruomenių. Kelionės logotipe popiežius Pranciškus simboliškai žvelgia į Kipro bažnyčios įkūrėją ir dangiškąjį globėją apaštalą šv. Barnabą.

Apaštalų darbuose primenama, kad pirmieji krikščionys Kipre gimusį levitą Juozapą praminė aramėjiškai Barnabu, t. y. guodėju, („Paguodos sūnus“ (Apd 4, 36)), o popiežiaus kelionės tema – „Guoskite vieni kitus tikėjimu“.

Barnabu pramintas žydų levitas Juozapas Kiprietis buvo evangelisto Morkaus – Morkumi praminto Jono – pusbrolis, abu gyveno Jeruzalėje, buvo vieni iš pirmųjų Jeruzalės krikščionių ir dalyvavo apaštalo šv. Pauliaus misijose Azijoje. Būtent Barnabas Jeruzalės bendruomenei paliudijo, jog Saulius, buvęs krikščionių persekiotojas, atsivertė ir tapo Kristaus mokiniu Pauliumi. Iš Jeruzalės Barnabas pirmiausia buvo pasiųstas į Antiochiją, o vėliau prisijungė prie Pauliaus ir lydėjo jį pirmojoje misijų kelionėje. Iš tiesų tai buvo Barnabo misijų kelionė, o Paulius buvo jo palydovas ir pagalbininkas. Šios kelionės metu jie aplankė Kiprą ir dabartinės Turkijos teritorijoje esančios Anatolijos miestus – Ataliją, Pergę, Pizidijos Antiochiją, Ikoniją, Listrą ir Derbę. Po to Barnabas su Pauliumi dalyvavo vadinamajame Jeruzalės susirinkime, kurio metu apaštalai ir kiti vyresnieji nusprendė atsisakyti apipjaustymo praktikos, o tai savo ruožtu reiškė, kad Bažnyčios nariais gali tapti pagonys – visi esame Abraomo vaikai per tikėjimą į Kristų.

Vėliau, antrosios Pauliaus misijų kelionės pradžioje, įvyko Barnabą ir Paulių kuriam laikui išskyręs nesusipratimas. Barnabas norėjo pasiimti kartu savo pusbrolį Morkų, tačiau Paulius nesutiko, aiškindamas, kad nereikia imti tokio, kuris ankstesnės kelionės metu buvo pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.

Paulius, kuris iš pradžių buvo šiurkštus Morkui, galiausiai su juo susitinka. Paskutiniuose savo laiškuose – Filemonui ir Antrajame tesalonikiečiams – Paulius Morkų jau vadina savo bendradarbiu.

Kai ten bebūtų, Barnabas drauge su Morkumi apie 49 metus iškeliavo į Kiprą ir nuo to momento nieko daugiau apie jo gyvenimą nežinome. Tertulijonas mano, jog Barnabas yra Laiško žydams autorius. Toks tvirtinimas nėra visiškai be pagrindo, nes žinoma, jog priklausydamas levitų giminei Barnabas gerai išmanė žydų kunigystės reikalus, o Laiškas žydams kaip tik ir kalba apie Kristaus kunigystę.

Barnabas nebuvo vienas iš dvylikos apaštalų, tačiau dėl jo dorybių ir tikėjimo yra vadinamas apaštalu ir pagerbiamas kaip apaštalas. Nors trūksta tikrų žinių apie jo gyvenimo pabaigą, manoma, kad po jis, po evangelizavimo kelionių Azijoje su pusbroliu Morkumi sugrįžęs į Kiprą, tęsė evangelizavimo misiją savo gimtinėje ir maždaug 60-aisiais metais buvo nukankintas – užmėtytas akmenimis. Jo pusbrolis evangelistas šv. Morkus, gyvenęs Romoje su apaštalu šv. Petru, vėliau įkūrė Aleksandrijos bažnyčią ir tapo jos pirmuoju vyskupu.

Kirpo Bažnyčios įkūrėjas Šv. Barnabas – Juozapas Kiprietis –  liturginiame kalendoriuje minimas birželio 11 d. (SAK / Vatican News)

2021 lapkričio 30, 14:46