Popiežius: apkartusi širdis yra dvasinio gyvenimo priešas
Viešpaties atėjimui laikų pabaigoje skirtas pirmojo advento sekmadienio Evangelijos skaitinys, apie kurį sekmadienio vidudienio maldos susitikimo dalyviams kalbėjo popiežius Pranciškus.
Jėzus ragina ne bijoti laikų pabaigos, o budėti ir melstis, kad pajėgtume atsilaikyti Žmogaus Sūnaus atėjimo akivaizdoje. Jis drąsina atsitiesti ir pakelti galvas, nes kaip tik tuo metu, kai atrodo, kad viskas baigta, Viešpats ateina mūsų išgelbėti; drąsina jo laukti su džiaugsmu net prispaustiems skausmo, gyvenimo krizių ir istorijos dramų. Todėl Jėzus ragina „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi (...). Visą laiką budėkite ir melskitės“.
Budėti reiškia būti atidiems, žvaliems, nesiblaškyti, neleisti širdžiai aptingti, kad neišsivadėtų dvasinis gyvenimas. Tai reiškia saugotis, kad netaptume „miegančiais krikščionimis“ – be dvasinio ryžto, karštos maldos, entuziazmo misijai, aistros Evangelijai; nebūti apsnūdusiais, viską darančiais iš inercijos, tampančiais apatiškais, abejingais viskam, išskyrus tam, kas mus tenkina.
Reikia budėti, kad netemptume dienų iš įpročio, „kad nebūtume apsunkinti kasdienių rūpesčių“, – sako Jėzus.
Šiandien, gera proga savęs paklausti: kas slegia mano dvasią, verčia įsitaisyti tinginio krėsle? Kas yra tos banalybės, kurios mane paralyžiuoja? Silpnybės, kurios prislegia ir neleidžia pakilti? Koks mano santykis su našta, prispaudusia mūsų brolių ir seserų pečius, – esu tam atidus ar abejingas?
Popiežius sakė, kad tokie klausimai naudingi, nes leidžia saugotis apkartusios širdies, kuri yra didelis dvasinio gyvenimo priešas.
Pasak jo, apkartimas yra tingėjimas, dėl kurio papuolame į liūdesį, kuris atimą gyvenimo skonį ir norą ką nors veikti. Tai kenksminga dvasia, sukaustanti sustingusią sielą, atimanti džiaugsmą. Patarlių knygoje sakoma: „Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai“ (Pat 4, 23). „Saugok savo širdį – tai reiškia budėk!“ – pridūrė Pranciškus.
Popiežius patikino, jog reikia prisiminti dar vieną esminį dalyką: budėjimo paslaptis yra malda. Jėzus juk sako: „Visą laiką budėkite ir melskitės“. Malda palaiko uždegtą širdies žibintą. Ypač kai nusilpsta entuziazmas, ji vėl jį įžiebia, nes sugrąžina pas Dievą, į visko centrą. Malda pažadina sielą iš miego ir jai leidžia atkreipti dėmesį į tai, kas svarbu, į egzistencijos tikslą.
Popiežius ragino net labiausiai užimtomis dienomis neapleisti maldos. Anot Pranciškaus, gali padėti širdies malda, dažnas trumpų atsidūsėjimų kartojimas. „Pratinkimės advento laikotarpiu kartoti, pavyzdžiui: „Viešpatie Jėzau, ateik!“. Dažnai per dieną kartokime šią maldą ir mūsų siela liks budri!“ (SAK / Vatican News)
