Popiežius: branginkime senų žmonių patirtį ir išmintį
Būdama jauna moteris, Judita išgelbėjo savo tautą nuo priešų, nukirsdama galvą asirų karvedžiui Holofernui. Šventojo Rašto Juditos knygoje rašoma, kad po šios pergalės ji grįžo namo ir likusį gyvenimą praleido su šeima Betulijos mieste. Šiandien galėtume sakyti, pridūrė popiežius, kad ji sulaukė užtarnauto poilsio. Daugeliui žmonių artėjanti pensija reiškia trokštamą ir pelnytą poilsį. Tačiau kai kuriems taip pat kelia nerimą ir yra laukiama su tam tikra baime. Pasak Pranciškaus, geriausias senatvės įprasminimo būdas, o kartu svarbi senelių pašaukimo dalis – prisidėti prie anūkų auginimo.
Nors Judita neturėjo vaikų, nes anksti tapo našle, sulaukusi senatvės ir ji atsidėjo šeimai ir bendruomenei. Senatvėje žmogaus regėjimas silpsta, tačiau jo vidinis žvilgsnis tampa skvarbesnis, sakė Pranciškus. Jis gali pamatyti tai, ko anksčiau nepastebėjo. Viešpaties talentus žmonės turi leisti į apyvartą ne tik tuomet, kai yra jauni ir stiprūs, bet visą gyvenimą. Jaunesnioji karta, savo ruožtu, turėtų išmokti naudotis pagyvenusių žmonių charizmomis. Seni žmonės turi būti branginami kaip išminties ir patirties šaltiniai.
Katechezę popiežius baigė raginimu paimti į rankas Šventąjį Raštą ir perskaityti Juditos knygą. Ji nedidelė, viso labo apie 10 puslapių. „Perskaitykite šią istoriją apie drąsią moterį, kurios gyvenimo pabaiga buvo kupina švelnumo ir dosnumo, apie moterį, kurios gyvenimas buvo prasmingas iki galo. Norėčiau, kad tokios būtų visos mūsų močiutės: drąsios, išmintingos ir paliekančios anūkams ne pinigų, o išminties palikimą.“
Po katechezės sveikindamas audiencijoje dalyvavusias piligrimų grupes, popiežius paminėjo Fatimos šventovę, kuri šiomis gegužės mėnesio dienomis sulaukia daugybės lankytojų. „Tikintieji keliauja į Fatimos šventovę ir atneša Dievo Motinai savo širdies džiaugsmus ir rūpesčius. Kartu su šiais broliais ir seserimis mes taip pat patikime Mergelei Marijai savo karštą taikos pasaulyje troškimą“, – sakė popiežius. (jm / Vatican News)
