Sekmadienio vidudienis Sekmadienio vidudienis 

Popiežius sekmadienio vidudienį: Šventoji Dvasia moko ir primena

Šventoji Dvasia mus moko ir mums primena Jėzaus žodžius, padeda juos suprasti, kalbėjo popiežius Pranciškus sekmadienio – Sekminių iškilmės – vidudienį į Šv. Petro aikštę susirinkusiems tikintiesiems.

Per Sekmines minime Šventosios Dvasios atsiuntimą apaštalams. Praėjus penkiasdešimčiai dienų po Velykų įvyko tai, ką Jėzus buvo pažadėjęs apaštalams: „Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jn 14, 26).

Šventoji Dvasia mus moko. Ji padeda mums įveikti didžiausią kliūtį, su kuria susiduria mūsų tikėjimas, – atstumą. Iš tiesų mums kartais atrodo, kad tarp Evangelijos ir žmonių kasdienio gyvenimo yra didelis atstumas. Jėzus gyveno prieš du tūkstančius metų, buvo kiti laikai, kitos situacijos, todėl Evangelija atrodo pasenusi, nesugebanti prabilti šiuolaikiniam žmogui, su jo poreikiais ir problemomis. Tokių abejonių kyla ir mums: ką Evangelija gali pasakyti interneto ir globalizacijos laikais?

„Šventoji Dvasia yra atstumų įveikimo specialistė, – sakė popiežius. Ji mus moko juos įveikti. Ji Jėzaus mokymą susieja su kiekviena epocha ir su kiekvienu žmogumi. Jos dėka Kristaus žodžiai tampa gyvi šiandien!“ Dvasia vis sudabartina Jėzaus mokymą, padeda mūsų tikėjimui būti vis jaunam. Rizikuojame tikėjimą paversti muziejaus eksponatu, tačiau Šventoji Dvasia jį padaro vis aktualų. Šventoji Dvasia neprisiriša prie praeinančių epochų ar madų, bet prisikėlusio Jėzaus aktualumą perkelia į šiandieną.

Kaip Dvasia tai daro? Skatindama mus atsiminti. Ir mums dažnai nutinka tai, kas nutiko apaštalams: jie girdėjo Jėzaus žodžius, bet jų nesuprato. Tačiau, kai per Sekmines ant jų nužengė Šventoji Dvasia, staiga jie viską atsiminė ir jiems atsivėrė Jėzaus žodžių prasmė. Taip veikia Šventoji Dvasia, sakė Pranciškus. Mes ne tik girdime Jėzaus žodžius, bet priimame juos į širdį. Girdėjimas tampa pažinimu.

Baigdamas trumpą Sekminių iškilmės Evangelijos komentarą popiežius meldė Mergelę Mariją, kad ji mums padėtų priimti Dievo žodį į savo širdis. (jm / Vatican News)

2022 birželio 05, 12:17

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >