Popiežiaus užuojauta po Elžbietos II mirties: „Tvirta Kristaus liudytoja“
„Noriai prisidedu prie visų gedinčių dėl jos netekties ir meldžiuosi už mirusios karalienės amžiną atilsį bei pagarbiai menu jos gyvenimą, per kurį ji nenuilstamai tarnavo tautos ir Tautų Sandraugos gerovei, jos atsidavimo pareigai pavyzdį, jos tvirtą tikėjimą Jėzaus Kristaus liudijimu ir tvirtą viltį dėl jo pažadų“, – rašo popiežius Karoliui III, karalienės įpėdiniui.
Popiežiaus užuojautos telegramoje priduriama, jog patikėdamas kilnią karalienės sielą dangiškojo Tėvo gailestingumui, jis meldžiasi ir už tai, kad Visagalio Dievo neblėstanti malonė palaikytų patį Karolį III vykdant aukštas karaliaus pareigas.
„Jums ir visiems, kurie brangina Jūsų motinos atminimą, meldžiu gausių dieviškų palaiminimų, taip pat Viešpaties paguodos ir stiprybės“, – rugsėjo 8 dienos vėlyvo vakaro telegramoje rašo popiežius.
Rugsėjo 8 d. karališkosios šeimos interneto svetainėje pranešta, kad karalienė ramiai mirė Balmoralo pilyje. Galima priminti, kad tai Jungtinės Karalystės valdovų rezidencija Škotijoje. 96 metų amžiaus sulaukusi Elžbieta II karalienės soste išbuvo ilgiau nei 70 metų.
*
Vestminsterio arkivyskupas kardinolas Vincentas Nicholsas rugsėjo 8 d. vakare pasidalijo keliais žodžiais apie karalienę, kurią ne kartą ir įvairiomis progomis buvo sutikęs.
„1947 m. balandžio 21 d., per savo dvidešimt pirmąjį gimtadienį, princesė Elžbieta pasakė: „Visiems girdint pareiškiu, kad visą savo gyvenimą, nesvarbu, ar jis būtų ilgas, ar trumpas, skirsiu tarnystei jums.” Dabar, praėjus septyniasdešimt penkeriems metams, mums dūžta širdis dėl to, ką praradome jai mirus, tačiau taip pat esame kupini susižavėjimo dėl to, kaip ji nenuilstamai vykdė savo žodžius, – rašo kardinolas ir priduria: – Jaučiu didžiulį dėkingumą už dovaną, kokia pasauliui buvo karalienės Elžbietos II gyvenimas“.
Kardinolas priminė ir kitus velionės karalienės žodžius iš Kalėdų žinios, paskelbtos žengiant į naują tūkstantmetį: „Daugeliui iš mūsų išpažįstamas tikėjimas yra pamatinis. Man Kristaus mokymas ir mano asmeninė atsakomybė prieš Dievą suteikia rėmus, kuriuose stengiuosi gyventi. Man, kaip ir dideliam jūsų skaičiui, sunkiu metu Kristaus žodžiai ir pavyzdys suteikė didelę paguodą".
Pasak kardinolo, karalienės tikėjimas, taip dažnai ir iškalbingai skelbtas jos viešose žinutėse, buvo įkvėpimas jam ir, neabejojo jis, daugeliui kitų. Karalienės įkūnyti išmintis, stabilumas ir tarnystė, dažnai itin sunkiomis aplinkybėmis, yra ryškus jos tikėjimo palikimas ir liudijimas.
„Meldžiamės, kad dabar ji būtų priimta į gailestingąjį Dievo artumą ir ten vėl susitiktų su savo mylimuoju princu Filipu. Tai mūsų tikėjimo pažadas ir gili paguoda. Karalienė Elžbieta II visada išliks mūsų istorijos šviesa. Tegul dabar ji ilsisi ramybėje“, – rašo britų katalikų ganytojas, taip pat melsdamas už naujojo karaliaus tarnystę. (RK / Vatican News)
