Popiežius italų dienraščiui: „Prieš atleidimą turi būti pasmerktas blogis“
Gana ilgame pokalbyje buvo aptartos įvairios temos: nuo specifinių Neapolio miesto ir pietų Italijos problemų, migracijos iš pasaulio pietų į šiaurę, atsigavimo po pandemijos iki karo Ukrainoje.
Turime atsiminti, kad kiekvieno iš mūsų ateitis bus taiki tik tada, jei gyvensime taikoje su silpniausiais žmonėmis. Kas atstumia vargstančiuosius, tas atstumia Dievą, kuris yra juose, o kartu atstumia ir taiką, sakė Pranciškus. Jis pabrėžė, kad labai lengva įbauginti žmones, sukeliant kito, svetimo, nepažįstamo baimę. Sunkiau kalbėti apie susitikimą su kitu, smerkti vargšų išnaudojimą, karus. Mes, krikščionys, esame pašaukti vadovautis taikos, o ne karo, meilės, o ne neapykantos principais net ir tuomet, kai aplink mus tamsa.
Šiandien vienas didžiausių iššūkių yra karas – karas Ukrainoje ir daugybė kitų dabartinių konfliktų. Pranciškus pacitavo Jono Pauliaus II žinią Pasaulinės taikos dienos proga, paskelbtą netrukus po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių Niujorke. „Neįmanoma atkurti sugriautos tvarkos, jei nebus suvienyti teisingumas ir atleidimas. Tikros taikos ramsčiai yra teisingumas ir atleidimas, kuris yra ypatinga meilės forma.“ Pranciškus pabrėžė, kad tai yra vienintelis kelias. Viskam yra savas laikas. Prieš atleidžiant reikia pasmerkti blogį. Tačiau svarbiausia yra ne kurstyti karą, bet kurti taiką. Negalima susitaikyti su mintimi, kad blogiui nugalėti reikia naudoti blogio ginklus.
Reikia nutraukti beprotišką karą Ukrainoje ir visus kitus šiuo metu pasaulyje vykstančius karus. Taikos stiprinimo srityje reikia daugiau kūrybiškumo, o ne užmaskuotų ideologinių vizijų, sakė Pranciškus. Reikia padėti naujus pagrindus visuotiniam dialogui, reikia sugrįžti prie tarptautinių taikos konferencijų, kuriose nusiginklavimas užimtų svarbiausią vietą. Lėšos, kurios šiandien yra skiriamos ginkluotei, turėtų būti skiriamos vystymuisi, sveikatos apsaugai ir maistui, švietimui ir ekologinei pertvarkai. (jm / Vatican News)
