Popiežius Kazachstane. Susitikimas su politikais ir visuomenės atstovais
„Man didelė garbė būti čia, pas jus, šioje didžiulėje ir senoje šalyje, į kurią atvykau kaip taikos piligrimas, siekiantis dialogo ir vienybės. Mūsų pasauliui to labai reikia, reikia iš naujo atrasti harmoniją“, – sakė popiežius, kreipdamasis į Kazachstano valdžios ir visuomenės atstovus. Pasak Pranciškaus, harmonijos siekimą šioje šalyje labai gerai iliustruoja dombra – tradicinis dvistygis kazachų liaudies muzikos instrumentas. Šis instrumentas, nuo seniausių laikų palydintis pasakojimus ir poetinius kūrinius apie praeitį, yra tęstinumo simbolis.
Dombra grojama gnaibant abi stygas. Iš tiesų, sakė Pranciškus, šioje šalyje skamba dviejų sielų – azijietiškos ir europietiškos – gaidos. Dombros garsai paprastai skamba kartu su kitais būdingais styginiais instrumentais, sukurdami harmoniją. Panašiai ir visuomenės gyvenime iš skirtingų žmonių balsų susikuria socialinė harmonija, sakė popiežius, paminėdamas, kad Kazachstano visuomenę sudaro maždaug pusantro šimto etninių grupių ir daugiau nei aštuoniasdešimt šalyje vartojamų kalbų. Skirtingos istorijos, kultūrinės ir religinės tradicijos sudaro nepaprastą simfoniją ir paverčia Kazachstaną unikalia daugiataute, daugiakultūre ir daugiareligine laboratorija. Popiežius paryškino ypač pastarąjį aspektą – skirtingų religijų išpažinėjų darną, taip pat priminė, kad ir vienas pagrindinių šios jo kelionės tikslų yra dalyvauti Septintajame pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongrese.
Kazachstanas, kaip skelbia konstitucija, yra pasaulietinė valstybė, garantuojanti savo piliečiams religijos ir įsitikinimų laisvę. Sveikas pasaulietiškumas, pripažįstantis svarbų ir nepakeičiamą religijos vaidmenį ir kovojantis su jį žlugdančiu ekstremizmu, yra esminė sąlyga, kad visų etninių, kalbinių, kultūrinių ir religinių grupių nariai jaustųsi lygiateisiais šalies piliečiais. Dėl to religijos laisvė yra svarbus pilietinio sambūvio pagrindas.
Darnaus visų visuomenę sudarančių grupių gyvenimo užtikrinimas yra patikėtas visų pirma civilinei valdžiai, kuri yra atsakinga už bendro gėrio skatinimą. O tai įgyvendinama visų pirma skatinant demokratiją, kuri yra tinkamiausia forma, kad valdžia tarnautų visai tautai, o ne tik kelių žmonių labui. Popiežius sakė, kad jis žino apie šalyje prasidėjusį demokratizacijos procesą. Ragina stengtis, kad demokratija ir modernizacija neliktų vien deklaracijomis, bet virstų konkrečia tarnyste žmonėms, kad virstų tokia politika, kuri įsiklauso į žmonių poreikius ir juos tenkina, politika, kurioje dalyvauja pilietinė visuomenė, nevyriausybinės ir humanitarinės organizacijos, politika, kuri yra dėmesinga dirbantiesiems, jaunimui, silpniausioms visuomenės grupėms. Be to, kaip kiekvienoje pasaulio šalyje, yra reikalingos kovos su korupcija priemonės. Toks tikrai demokratinis politinis stilius yra veiksmingiausias atsakas į ekstremizmą, asmens kultą ir populizmą, kurie kelia grėsmę tautų stabilumui ir gerovei.
Popiežius taip pat paminėjo Kazachstano vaidmenį regiono ir visos tarptautinės bendruomenės kontekste. „Linkiu, – sakė Pranciškus, – kad šios didžios šalies vardas ir toliau būtų harmonijos ir taikos sinonimas.“ Kalbant apie tarptautinį gyvenimą, mintys savaime krypsta į Ukrainoje vykstantį karą. „Atvykau pas jus beprotiško ir tragiško karo, kuris kilo dėl invazijos į Ukrainą, įkarštyje, – sakė Pranciškus. – Mūsų laikų pasaulį kamuoja ir daug kitų konfliktų. Dėl to atvykau kalbėti daugybės žmonių, kurie prašo taikos, balsu. Taika yra esminė mūsų globalizuoto pasaulio vystymosi sąlyga. Reikia vengti varžybų eskalavimo ir priešiškų blokų stiprinimo. Reikia lyderių, kurie tarptautiniu lygmeniu padėtų tautoms suprasti vienoms kitas ir užmegzti dialogą. Reikia sukurti naują „Helsinkio dvasią“, norą stiprinti daugiašališkumą, kurti stabilesnį ir taikesnį pasaulį, galvojant apie būsimas žmonių kartas, – kalbėjo Pranciškus. – Tam reikia abipusio supratimo, kantrybės ir dialogo su visais. Kartoju, su visais.“ (jm / Vatican News)
