Popiežiaus audiencija vienuoliams cistersams

Šia proga cistersams sakytoje kalboje popiežius pasidalijo keletu minčių apie tai, kas kiekvieno prikrikštytojo, o ypač viską Dievui ir Bažnyčiai paaukojusio vienuolio, gyvenime yra svarbiausia – sekti Kristumi ir jį liudyti.

„Jūsų akys visada tebūnie nukreiptos į Jėzaus veidą. Žiūrėkite į jį, kaip vaikas žiūri į savo tėtį ar geriausią draugą. Stebėkite Viešpatį: jo kelią, jo veidą, kupiną meilės ir ramybės, taip pat neramų ir kenčiantį. Žiūrėkite į jo veidą ne tik atskirai, bet ir bendruomenėje.“ Popiežius sakė, kad visą laiką į Kristų nukreiptos akys savaime reiškia ir nuolatinį įsipareigojimą atsiversti, nebūti užsidariusiems. Tai galioja ir kiekvienam individualiai, ir bendruomenei. Kaip žmogaus širdis neturi būti užsidariusi, bet atvira, mylinti ir atjaučianti, taip ir bendruomenė turi būti atvira, svetinga ir misionieriška. Nuo pat Bažnyčios istorijos pradžios Šventoji Dvasia įkvepia Bažnyčiai tokį dinamiškumą, veikdama kiekviename jos naryje, kiekvienoje bendruomenėje ir institucijoje. Tai judėjimas, kurio ištakos siekia Sekmines – Bažnyčios krikštą. Ta pati Dvasia tada sužadino ir šiandien tebežadina didelę charizmų, veikimo būdų ir gyvenimo formų įvairovę, didžiulę simfoniją.

Dar vienas aspektas, kurį popiežius paminėjo cistersams, – tai neturto dvasia, kuri yra būtina, kad vienuolis visą savo dėmesį, jėgas ir laiką skirtų Viešpačiui, kad būtų su juo visomis savo jėgomis, gabumais, taip pat neišvengiamais trūkumais. „Šlovinkite Dievą už viską – už senatvę ir jaunystę, už negalią ir gerą sveikatą, už bendruomenės rudenį ir pavasarį“, – sakė popiežius.

Cistersų – šv. Benedikto regulos ordino – istorija siekia vienuoliktąjį amžių. Pirmoji abatija buvo įkurta 1098 m. Prancūzijos Citeaux (lot. Cistercium) vietovėje, davusioje pavadinimą ir vienuolijai. Šiandien apie 70 abatijų ir namų yra Austrijoje, Brazilijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir Vietname. Ordinui priklauso apie 1600 narių. (jm / Vatican News)