Popiežius: skelbkime, apmąstykime Dievo žodį ir juo gyvenkime
Jėzus palieka ramų ir paslėptą Nazareto gyvenimą ir persikelia į Kafarnaumą, miestą, įsikūrusį prie Galilėjos ežero, skirtingų tautų ir kultūrų kryžkelę. Jį čia atvedė troškimas skelbti Dievo žodį, kad visi jį išgirstų. Viešpats kviečia visus atsiversti ir ragina savo mokinius perduoti žodžio šviesą kitiems.
Dievo žodis skirtas visiems
Evangelijoje Jėzų matome visada kelyje, keliaujantį pas kitus, sakė Pranciškus. Jėzaus viešojoje veikloje nė vienu atveju jo nematome kaip statiško mokytojo, kaip to, kuris kalba nuo pakylos; priešingai – visada jį matome kaip piligrimą, keliaujantį per miestus ir kaimus, sutinkantį žmonių veidus ir istorijas. Jėzus taip pat praplečia tradicines skelbimo ribas – gydantis ir ugdantis Dievo žodis yra skirtas ne tik Izraelio tautos nariams, bet visiems. Jėzus nori pasiekti tolimus žmones, gydyti ligonius, gelbėti nusidėjėlius, surinkti paklydusias avis ir pakelti tuos, kurių širdys pavargusios ir prislėgtos. Kitaip tariant, Jėzus mums sako, kad Dievo gailestingumas yra skirtas visiems.
Jei išganymas skirtas visiems, net labiausiai nutolusiems ir paklydusiems, tuomet žodžio skelbimas turi tapti pagrindiniu Bažnyčios bendruomenės uždaviniu, sakė popiežius ir įspėjo: „Tegul neatsitinka taip, kad išpažintume Dievą plačia širdimi, tačiau būtume Bažnyčia siaura širdimi; kad skelbtume išganymą visiems, o kelią jam gauti padarytume neįmanomą; kad žinotume, jog esame pašaukti skelbti Dievo karalystę, bet apleistume jo žodį, užsiimdami daugybe antraeilių veiklų. Mokykimės iš Jėzaus, kaip Dievo žodį iškelti į centrą, atsiverti žmonėms, skatinti susitikimą“.
Dievo žodis skatina atsiversti
Dievo artumas neleidžia išlikti neutraliems ir toliau ramiai sau gyventi. Jis negali nepalikti pėdsako. Dievo žodis mus sukrečia, trikdo, skatina keistis, atsiversti. „Žodis, patekęs į mus, perkeičia mūsų širdis ir protus, skatina visą mūsų gyvenimą nukreipti į Viešpatį. Jėzus šiandien mums sako: Dievas tapo tau artimas, tad pajusk jo buvimą, priimk jo žodį ir keisk požiūrį į savo gyvenimą.“
Kas priima Dievo žodį, tas tampa jo skelbėju
Pasak Pranciškaus, ir mums skirtas tas pats pašaukimas, kurį Jėzus suteikė prie Genezareto ežero kranto pašauktiems pirmiesiems savo mokiniams. Jėzus pirmiausia pašaukimą suteikė Galilėjos jūros pakrantėje sutiktiems Simonui ir Andriejui, dviem broliams žvejams. Jis savo žodžiu pakvietė juos sekti, sakydamas, kad padarys juos „žmonių žvejais.“ „Ir mes jauskimės paties Jėzaus pašauktais skelbti jo žodį, liudyti jį kasdienėse situacijose, jo pavyzdžiu gyvenime liudyti teisingumą ir meilę.“
Homilijos pabaigoje popiežius padėkojo visiems, kas, suprasdami pašaukimo skelbti Dievo žodį svarbą, stengiasi užtikrinti, kad Dievo žodis vėl atsidurtų Dievo tautos gyvenimo centre, kad juo būtų dalijamasi ir jis būtų skelbiamas. Dėkojo visiems, kurie studijuoja Dievo žodį ir gilinasi į jo turtingumą; dėkojo pastoracijos darbuotojams ir visiems krikščionims, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį skleidžia, ypač lektoriams ir katechetams, taip pat diakonams ir kunigams. Popiežius dėkojo visiems, kurie Dievo žodį apmąsto, yra pasiryžę juo gyventi ir jį skelbti. (jm / Vatican News)
