Popiežius apie dirbtinio intelekto plėtrą: algoritmas neturi pašalinti atjautos
Sveikindamas šiemetinio susitikimo dalyvius popiežius sakė esąs įsitikinęs, kad tikinčiųjų ir netikinčiųjų dialogas esminiais etikos klausimais bei gyvenimo prasmės paieškos – tai kelias į taikos kūrimą ir integralią žmogaus raidą. Akivaizdu, pabrėžė Pranciškus, kad technologijos yra naudingos ir reikalingos žmonijai. Gana atsiminti, kiek daug gero padarė pažanga medicinos, inžinerijos ir komunikacijos srityse. Suprasdami mokslo ir technologijų naudą mes šioje srityje taip pat įžvelgiame žmogaus kūrybiškumo įrodymą, matome vykdomą jo pašaukimą atsakingai dalyvauti Dievo Kūrėjo veikime.
Šia prasme ir dirbtinio intelekto plėtojimas gali labai pozityviai prisidėti prie žmonijos ateities, sakė Pranciškus. Tačiau šis potencialas bus įgyvendintas tik tuo atveju, jei naująsias technologijas kuriantys asmenys bus pasiryžę elgtis etiškai ir atsakingai. Technologijos turi būti orientuotos į žmogų, etiškai pagrįstos ir skirtos gėriui.
Popiežius sakė suprantąs, kad pasiekti susitarimą nėra lengva, nes šiandienos pasauliui būdinga didelė politinių sistemų, kultūrų, tradicijų, filosofinių ir etinių sampratų bei religinių įsitikinimų įvairovė. Be to, stokojama pasitikėjimo ir stinga bendros vizijos, dėl ko verta gyventi, tad ir diskusijos dažnai virsta bevaisiais ginčais. Dėl to ir šioje specifinėje srityje visų pirma reikia surasti bendrą pagrindą, kuriuo galėtų remtis skirtingiems požiūriams atstovaujančių žmonių diskusija.
Tas bendras pagrindas, ta pagrindinė vertybė, kurią turime pripažinti ir skatinti, pasak Pranciškaus, yra žmogaus asmens orumas. Popiežius ragino siekti, kad kiekvieno vyro ir moters prigimtinis orumas taptų pagrindiniu kriterijumi vertinant naująsias technologijas, kurios atskleidžia savo etinį teigiamumą tiek, kiek padeda atskleisti šį orumą ir suteikia galimybes jam reikštis visais žmogaus gyvenimo lygmenimis.
Kalbant apie naujųjų technologijų pažangą neįmanoma nepastebėti ir kito susirūpinimą keliančio reiškinio: didėjančios nelygybės pasaulyje. Matome ne tik didžiulius prieigos prie naujųjų technologijų skirtumus, bet taip pat kaip labai nuo prieigos priklauso materialinės gerovės, politinės bei socialinės įtakos skirtumai. Nelygybės problemą dar labiau gali paaštrinti neteisinga nuopelnų samprata. Kyla pavojus, kad vienų ekonominis pranašumas bus suvokiamas kaip pelnytas ar užsitarnautas, o kitų skurdas bus laikomas jų pačių kalte. Toks požiūris neatsižvelgia į nevienodas pradines sąlygas, į pradinę nelygybę turto, išsilavinimo ir socialinių ryšių požiūriu, o privilegijas ir pranašumą laiko asmeniniais pasiekimais.
Nagrinėjant žmogaus orumo ir prigimtinės lygybės klausimus specifiniame naujųjų technologijų kontekste reikia atsiminti ir naujųjų technologijų, ypač dirbtinio intelekto, galimą poveikį priimant su etika ir vertybėmis susijusius sprendimus. Pasak popiežiaus, negalima leisti, kad algoritmai apribotų ar sąlygotų pagarbą žmogaus orumui, taip pat negalima leisti, kad jie pašalintų užuojautą, gailestingumą, atleidimą ir, svarbiausia, atvirumą vilčiai.
„Brangūs bičiuliai, – sakė popiežius, – baigdamas norėčiau pakartoti savo įsitikinimą, kad tik tikrai atviras ir visus įtraukiantis dialogas gali padėti mums išmintingai įžvelgti, kaip dirbtinį intelektą ir skaitmenines technologijas naudoti žmonių šeimos labui.“ (jm / Vatican News)
