Balandžio 7-oji prieš 10 metų: Pranciškaus ingresas į Romos katedrą
2013 m. balandžio 7-oji buvo Atvelykio arba Dievo gailestingumo sekmadienis ir 25 diena nuo naujo popiežiaus išrinkimo. Užėmęs Romos vyskupo sostą Pranciškus po sekmadienio Mišių išėjo į bazilikos balkoną pasveikinti savo vyskupijos tikinčiųjų. Taip, kaip išrinkimo popiežiumi vakarą, kovo 13-ąją Šv. Petro bazilikos balkone, Pranciškus Šv. Jono Laterano bazilikos balkone pakartojo linkėjimą visiems eiti kartu:
„Eikime pirmyn visi kartu: tauta ir vyskupas, visi kartu. Eime pirmyn, visuomet su Jėzaus prisikėlimo džiaugsmu. Jis visą laiką yra šalia mūsų“, – sakė Pranciškus.
Atvelykio sekmadienio Mišių homilijoje Pranciškus kalbėjo apie Dievo gailestingumą ir jį išskirtinu būdu patyrusius apaštalus: šv. Tomą, suabejojusį Jėzaus prisikėlimu; šv. Petrą, išsigynusi Jėzaus kaip tik tada, kai turėjo būti kuo arčiau jo – kančios vakarą, ir nuliūdusius, vilties netekusius Emauso mokinius, po susitikimo su Prisikėlusiu Viešpačiu džiaugsmingai parskubėjusius į Jeruzalę. Pranciškus taip pat priminė mylinčio tėvo iš palyginimo apie Sūnų palaidūną pagrindinę savybę – Dievo kantrybę.
„Dievas į mūsų silpnumą atsiliepia kantrybe, kuria pagrįstas mūsų pasitikimas ir viltis. Tai yra tarsi mūsų silpnumo bendravimas su Dievo kantrybe, mūsų pokalbis su juo – jei leidžiamės į šį pokalbį, jis mums sugrąžina viltį“, – sakė popiežius. Jis Dievo gailestingumą apibūdino kaip didžiausią, giliausią ir neblėstančią Dievo meilę mums – Dievas visuomet laiko mus už rankos, jis mus palaiko, pakelia ir veda.
Pranciškus paragino tikinčiuosius leistis būti apgaubiamais Dievo gailestingumo: „Pasitikėkime jo kantrybe, kuri visuomet mums skiria laiko; išdrįskime sugrįžti į Tėvo namus, apsigyventi jo meilės žaizdose, leisti, kad jis mus pamiltų, priimti jo gailestingumą per Sakramentus. Pajusime jo ypatingą švelnumą, apkabinimą, tada ir mes gebėsime būti gailestingesni, kantresni, atlaidūs, mylintys“. (SAK / Vatican News)
