Enciklikos „Laudato si’” antrojoje dalyje bus kalbama apie klimato krizę

Laudato si’ – tai antroji popiežiaus Pranciškaus enciklika, pasirašyta 2015 m. gegužės 24 d., per Sekmines, ir paskelbta tų pačių metų birželio 18 d. Popiežiaus mokymo dokumento apie rūpinimąsi mūsų visų bendrais namais pavadinimas – tai šv. Pranciškaus Asyžiečio „Kūrinijos giesmės“ pirmieji žodžiai: Laudato si’, o mi’ Signore („Būk pagarbintas, mano Viešpatie“).

Štai kaip pats popiežius Pranciškus šią encikliką pristatė per vieną audienciją netrukus po jos paskelbimo: „Tikroji rūpinimosi aplinka kultūros esmė – tai ne tik vadinamasis žaliasis požiūris, žalioji politika, bet kur kas daugiau. Negalime sakyti, jog žmogus yra viena, o kūrinija ir aplinka – kita. Ekologija yra visuminė, apimanti visus buvimo žmogumi aspektus. Negalima atskirti žmogaus nuo viso kito; egzistuoja abipusis ryšys, tiek aplinkos poveikis žmogui, tiek žmogaus elgesys su aplinka; taip pat grįžtamasis poveikis žmogui, kai netinkamai elgiamasi su aplinka. Todėl sakau: tai yra ne „žalioji“ enciklika, bet socialinė enciklika.“

Popiežius savo enciklikoje paaiškino, kad įkvėpimo šaltinis buvo šv. Pranciškus Asyžietis: „Manau, kad Pranciškus yra tobulas rūpinimosi tuo, kas silpna, ir džiugiai bei autentiškai įgyvendinamos integraliosios ekologijos pavyzdys. Jis yra visų ekologijos srities tyrinėtojų bei darbuotojų šventasis globėjas, taip pat mylimas gausybės nekrikščionių. Jis rodė ypatingą dėmesį Dievo kūrinijai, taip pat didžiausiems vargšams bei paliktiesiems likimo valiai. Mylėjo ir buvo mylimas už savo džiaugsmą, dosnų atsidavimą, visa aprėpiančią širdį. Buvo mistikas ir piligrimas, gyvenęs paprastai ir įstabiai darniai su Dievu, kitais, gamta ir savimi pačiu. Galiausiai jis mums liudija, kokie neperskiriami yra tokie dalykai, kaip rūpinimasis gamta, teisingumas vargšams, įsipareigojimas visuomenei ir vidinė ramybė.“ (10)

Popiežius ragino saugoti mūsų bendrus namus, kad galėtume kurti geresnę ateitį visai žmonijai, neišskiriant nė vieno žmogaus: „Primygtinai kviečiu atnaujinti dialogą apie planetos ateities kūrimą. Reikia visus suburiančio pokalbio, kad visiems parūptų bei visus sujudintų dabartinis ekologinis iššūkis. [...] Norint atitaisyti Dievo kūrinijai žmonių padarytą žalą, būtini visų talentai ir įsitraukimas. Rūpindamiesi kūrinija, visi galime bendradarbiauti kaip Dievo įrankiai, kiekvienas pagal savo kultūrą bei patirtį, savo iniciatyvas ir gebėjimus.“ (14)