Vargstančiųjų dienos Mišios: skleiskime meilę, dalinkimės duona
Mišių Evangelijoje skambėjo Jėzaus palyginimas apie šeimininką, kuris, išvykdamas į kelionę, paliko trims tarnams tvarkyti savo turtą. Šis palyginimas, pasak popiežiaus, kviečia mus pamąstyti apie kelionę: apie palyginime minimo šeimininko kelionę ir tarnų kelionę, t. y. apie Jėzaus kelionę ir mūsų gyvenimo kelionę.
Jėzus, užbaigęs savo misiją žemėje, iškeliavo pas Tėvą, kalbėjo Pranciškus. Tačiau prieš iškeliaudamas jis mums paliko daug brangių turtų. Jis paliko mums save Eucharistijoje, savo žodį, savo švenčiausiąją Motiną Mariją, apdalijo mus Šventosios Dvasios dovanomis, kad galėtume tęsti jo darbą pasaulyje. Jėzus šlovingai sugrįš laikų pabaigoje ir su mumis susitikęs norės gauti ataskaitą už mūsų gyvenimo istoriją ir įvesti mus į amžinojo gyvenimo džiaugsmą. Taigi, sakė popiežius, turime savęs klausti: kokius mus Viešpats suras? Ką mes, su juo susitikę, galėsime pasakyti?
Šie klausimai mus veda prie antrojo šio sekmadienio Jėzaus palygimo aspekto – mūsų gyvenimo kelionės. Kuriuo keliu keliaujame? Jėzaus keliu ar savo egoizmo keliu? Ką savo kelionėje darome su gautomis brangiomis dovanomis? Palyginime sakoma, kad pirmieji du tarnai gautus turtus padaugino, o trečiasis, nepasitikėdamas savo šeimininku ir jo bijodamas, liko tarsi paralyžiuotas, nesiryžo rizikuoti ir savo gautą talentą užkasė. Tai tinka ir mums: galime dauginti tai, ką gavome, ir paversti savo gyvenimą meilės dovana kitiems arba galime gyventi užsidarę su klaidingu Dievo įvaizdžiu ir iš baimės slėpti gautas dovanas.
„Šiandien minint Pasaulinę vargstančiųjų dieną palyginimas apie talentus mums primena, su kokia dvasia turime keliauti per gyvenimą. Viešpaties mus gausiai apdovanojo savo meile ir pašaukė, kad ir mes taptume dovana kitiems.“
Popiežius prašė atsiminti, kad pasaulyje yra labai daug žmonių, kurie kenčia dėl materialinių, kultūrinių ir dvasinių vertybių stokos, sužeistus žmones, gyvenančius mūsų miestuose, vargšus, tapusius nematomais, kurių skausmo šauksmą slopina savimi užsiėmusios ir išsiblaškiusios visuomenės abejingumas. „Pagalvokime apie tuos, kurie yra engiami, pavargę, atstumti, apie karų aukas ir tuos, kurie palieka savo šalis rizikuodami gyvybe, apie tuos, kurie neturi duonos, darbo ir vilties. Galvodami apie šią didžiulę vargstančiųjų minią, priimkime Evangelijos žinią, kuri ragina neužkasti po žeme iš Viešpaties gautų dovanų. Skleiskime gerumą, dalinkimės duona, dauginkime meilę!“ – prašė Pranciškus. (jm / Vatican News)
