Popiežiaus audiencija Tikėjimo mokymo dikasterijos nariams
Šventasis Tėvas pažymėjo, kad neseniai patvirtinta apaštalinė konstitucija Praedicate Evangelium nurodo, jog Tikėjimo mokymo dikasterijos uždavinys yra padėti popiežiui ir vyskupams skelbti Evangeliją skatinant ir saugant katalikų tikėjimo ir moralės doktrinos vientisumą, remiantis tikėjimo paveldu ir siekiant gilesnio jo supratimo naujų klausimų šviesoje.
Šiems tikslams pasiekti 2022 vasario Motu Proprio Fidem Servare dikasterijoje buvo įsteigti du atskiri skyriai: doktrininis ir disciplininis. 2023 liepos laiške prefektui, priminė popiežius, jis paryškino kompetentingų specialistų darbą Disciplinos skyriuje, kad tinkamai būtų taikoma kanonų teisė, ypač nepilnamečių išnaudojimo bylose. Kitas šio skyriaus uždavinys – padėti vyskupams ir jų padėjėjams įgyti reikiamą kanonų teisės pažinimą. Kita vertus, reikia daugiau dėmesio ir Doktrinos skyriaus, Santuokos klausimų biuro ir Archyvo darbams. Pranciškus priminė, kad Archyvas prieš 25 metus, 2000 metų Jubiliejaus proga, buvo atidarytas plačiajai publikai.
Tikėjimo mokymo dikasterija stengiasi padėti suprasti tikėjimą dabartinės besikeičiančios epochos metu. Popiežius su audiencijos dalyviais pasidalijo keliomis mintimis, kurias susiejo su trimis žodžiais: sakramentai, orumas ir tikėjimas.
Sakramentai ir jų galiojimas, priminė jis, buvo dabartinės Tikėjimo mokymo dikasterijos plenarinės sesijos pagrindinė tema. Sakramentai maitina ir augina Bažnyčią. Dėl šios priežasties reikia ypatingo rūpestingumo juos teikiant ir atskleidžiant tikintiesiems jų perduodamus malonės lobius. Per sakramentus tikintieji tampa pajėgūs pranašauti ir liudyti. O mūsų laikams ypač skubiai reikia naujo gyvenimo pranašų ir meilės liudytojų. „Todėl mylėkime ir padėkime mylėti sakramentų grožį ir gelbstinčią galią!“, – paragino popiežius.
Kitas žodis – orumas. Krikščionims privalu užstoti asmens orumą ir pirmumą bet kokiomis aplinkybėmis. „Žinau, kad šiuo klausimu rengiate dokumentą“, – pastebėjo popiežius, linkėdamas, kad šis dokumentas padėtų Bažnyčiai būti arti tų, kurie kovoja, dažnai sumokėdami didelę asmeninę kainą, už teises tų, kurių nepaisoma. Taip pat padėtų, susidūrus su įvairiais dabartiniais būdus pašalinti kitus ir jų nepaisyti, reaguoti nauja brolystės ir socialinės draugystės svajone, neapsiribojančia žodžiais.
Trečiasis žodis – tikėjimas. Neseniai sukako dešimt metų nuo apaštališkojo paraginimo Evangelii Gaudium pasirodymo, o prieš akis – Jubiliejus, kurio metu atnaujinsime tikėjimą Jėzumi Kristumi, tikru Dievu ir tikru žmogumi, istorijos ir pasaulio viltimi. Negalime pasislėpti nuo fakto, kad didžiojoje planetos dalyje tikėjimas, kaip pažymėjo Benediktas XVI, „nebėra savaime suprantama bendro gyvenimo prielaida“. Jis dažnai neigiamas, iš jo tyčiojamasi, jis išstumiamas ir išjuokiamas“ (Porta fidei, 2 sk.). Todėl dabar yra metas iš naujo ir su didesniu užsidegimu apmąstyti tam tikras temas: tikėjimo skelbimą ir perteikimą šiandienos pasaulyje, ypač jaunosioms kartoms. Misionierišką bažnytinių struktūrų ir sielovados darbuotojų atsivertimą. Naująsias miestų kultūras, kupinas iššūkių ir beprecedenčių prasmės klausimų. Ir, ypač, kerigmos (skelbimo) svarbą Bažnyčios gyvenime ir misijoje.
Šiame kontekste Tikėjimo mokymo dikasterijos pagalba ir „tikėjimo išsaugojimo“ uždavinys reiškia įsipareigojimą apmąstyti ir įžvelgti, kaip visa bendruomenė gali siekti tikro sielovadinio ir kerigminio-misionieriško atsivertimo, kuris taip pat padėtų vykstančiai sinodinei kelionei.
Mums esminis, gražiausias, patraukliausias ir kartu būtiniausias yra tikėjimas į Jėzų Kristų. Visi drauge, Dievui padedant, jį iškilmingai atnaujinsime per artėjantį Jubiliejų, o kiekvienas iš mūsų yra pašauktas jį skelbti kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai žemėje. Tai pagrindinė Bažnyčios užduotis, kurią jis pabrėžė Evangelii Gaudium, pažymėjo Pranciškus.
Šiame evangelizavimo kontekste popiežius paminėjo neseniai paskelbtą deklaraciją Fiducia supplicans. Joje minimų „sielovadinių ir spontaniškų palaiminimų“ tikslas – konkrečiai parodyti Viešpaties ir Bažnyčios artumą visiems, kurie, atsidūrę įvairiose situacijose, prašo pagalbos tęsti, o kartais ir pradėti, tikėjimo kelionę.
„Norėčiau trumpai pabrėžti du dalykus: pirma, kad šių palaiminimų, be liturginio konteksto ir formos, gavimas nereikalauja moralinio tobulumo. Antra, kai spontaniškai prisiartina ir palaiminimo paprašo pora, laiminama ne jų sąjunga, o tiesiog žmonės, kurie kartu jo paprašė. Ne sąjunga, bet žmonės, žinoma, atsižvelgiant į kontekstą, jautrumą, vietas, kuriose gyvenama, ir tinkamiausius būdus tai padaryti“, – pabrėžė popiežius, padėkojęs Tikėjimo mokymo dikasterijos nariams už tarnystę. (RK / Vatican News)
