Popiežiaus katechezė: krikščionio gyvenimas – kasdienė dvasinė kova
Iš tiesų, sakė Pranciškus, krikščionio dvasinis gyvenimas nėra ramus, nėra paprastas, nevyksta pagal nubrėžtą tiesią liniją, bet reikalauja nuolatinės kovos. Vyksta nuolatinė kova už tikėjimo išlaikymą, už mums suteiktų tikėjimo dovanų praturtinimą. Neatsitiktinai pirmasis patepimas, kurį kiekvienas krikščionis gauna per Krikšto sakramentą, – tai katechumenų patepimas. Jį teikiant naudojamas aliejus simboliškai skelbia, kad gyvenimas yra kova. Popiežius paaiškino, kad Antikos laikais visas imtynininko kūnas prieš varžybas būdavo ištepamas aliejumi, kad per imtynes jis išslystų iš varžovo rankų. Katechumenų patepimas aiškiai nurodo, kad krikščioniui nesvetima kova ir kad krikščionis privalo kovoti. Popiežius paminėjo garsųjį posakį, priskiriamą krikščionių vienuolystės tėvui šv. Antanui abatui: „Pašalink gundymus, ir niekas nebus išgelbėtas“.
„Šventieji, – tęsė Pranciškus, – tai ne žmonės, kuriems pavyko išvengti pagundų, bet žmonės, gerai žinantys, kad blogio vilionės nuolat pasirodo gyvenime, kad jas reikia demaskuoti ir atmesti, ir mes visi tai patiriame. Visi susiduriame su pagundomis ir visi turime išmokti, kaip tokiose situacijose elgtis.“ Visi žmonės gyvenime susiduria su pagundomis, o kas, susitelkęs į save, mano, kad jam pagundos svetimos, kad jo gyvenime viskas gerai, tai jis paprasčiausiai yra naivus ir klysta. Mums visiems taip pat reikia atgailos ir atsivertimo.
Apie visus ištinkančias pagundas ir visiems reikalingą atgailą tam tikra prasme byloja evangelistų aprašytas Jėzaus krikštas Jordane. Jėzui, Dievo Sūnui, tikrai nereikėjo atgailauti, tad kodėl ir jis dalyvavo šiose apsivalymo apeigose? Popiežius atkreipė dėmesį, kad netgi Jonas Krikštytojas pasipiktino, matydamas Jėzų vienoje eilėje kartu su kitais atgailautojais, ir nenorėjo jo krikštyti. Šiuo gestu Jėzus paliudijo, kad jis, vienatinis Tėvo Sūnus, yra su mumis, visą laiką lydi per gyvenimą ir neišvengiamas dvasines kovas. (jm / Vatican News)
