Popiežius: liturgija yra vieta, kur sutinkame Kristų
Jis priminė, kad sukako jau šešios dešimtys metų nuo Vatikano II Susirinkimo liturginės konstitucijos Sacrosantum Concilium paskelbimo. Tačiau jos pratarmė iki šiol įkvepia ir žadina entuziazmą, aprašydama esmines Bažnyčios reformos dimensijas: padėti augti tikėjimo gyvenimu, pritaikyti kintančias institucijas prie mūsų laikmečio poreikių, remti tai, kas padeda krikščionių bendrystei, kviesti visus į Bažnyčią. Tai gilaus dvasinio, ekumeninio, sielovadinio ir misijinio atnaujinimo sumanymas. Ir Susirinkimo tėvai žinojo, nuo ko turi pradėti, – nuo liturgijos. Jei teologiškai suvoksime liturgijos esmę, galėsime pasakyti, jog be liturgijos reformos nėra Bažnyčios reformos.
Bažnyčios reforma visada yra santuokinės ištikimybės klausimas: kuo labiau Bažnyčia mylės savo sutuoktinį Kristų, tuo bus gražesnė. Bažnyčia yra moteris ir motina. Apie ją daugiau pasako Marija, nei Petras. Negalima visko redukuoti į vyrų kunigystę.
Susirinkimo tėvų dėmesio centre liturgija buvo todėl, kad tai yra vieta, kur sutinkamas Kristus. Tai įmanoma dėl Šventosios Dvasios – brangiojo Sutuoktinio kraičio, duoto Sutuoktinei, – veikimo.
Popiežius Pranciškus paminėjo Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarkos dikasterijos plenarinės sesijos temą: formaciją dviem kryptimis – formaciją, kuri padeda suprasti liturgiją, ir formaciją, kurią teikia dalyvavimas liturgijoje. Nors natūralu, kad tokios formacijos visų pirma reikia tiems, kurie Dievo tautoje turi uždavinį padėti tikintiesiems šventuosius slėpinius suprasti ir švęsti, ji turi būti pasiekiama ne vien ekspertams, bet ir visai Dievo tautai.
„Raginu jus tęsti šį savo įsipareigojimą, kad ganytojai žinotų, kaip vesti žmones į gerąją liturginio šventimo ganyklą, kur skelbimas apie mirusį ir prisikėlusį Kristų tampa konkrečia gyvenimą perkeičiančio jo buvimo patirtimi“, – sakė popiežius. Jis pridūrė, kad pagal sinodinio bendradarbiavimo nuostatą, įrašytą ir į naująją Romos kurijos konstituciją Praedicate Evangelium, liturginės formacijos klausimai turėtų būti aptarti ir su kitomis dikasterijos – Dvasininkijos dikasterija, Kultūros ir ugdymo dikasterija, Pašvęstojo gyvenimo dikasterija.
„Brangūs broliai ir seserys, jūsų uždavinys yra didelis ir gražus: stengtis, kad Dievo tauta, švęsdama šventuosius slėpinius, augtų susitikimo su Viešpačiu sąmoningumu ir džiaugsmu, o susitikdama su juo turėtų gyvenimą jo vardu“, – pakartojo Šventasis Tėvas. (RK / Vatican News)
