Sonsonatės Jėzus Nazarietis Sonsonatės Jėzus Nazarietis  (Hermana de Jesús Nazareno de Sonsonate)

Popiežius: tik įsikibdami į kryžių galime eiti su Jėzumi

Popiežius pasveikino ir palaimino Salvadoro Bažnyčios tikinčiuosius Didįjį pentadienį dalyvaujančius Sonsonatės Jėzaus Nazariečio procesijoje. Kreipdamasis į vietos vyskupą Constantiną Barerą, Pranciškus pasidžiaugė jam suteikta proga dvasiškai dalyvauti žmonių labai pamėgtame Velykų tridienio renginyje, primindamas, kad šiemet minimos Jėzaus Nazariečio statulos atvykimo į Salvadorą 420-osios metinės.

Pažymėjęs, kad visi procesijos dalyviai, kaip protėviai prieš keturis šimtmečius, labai laukia pamatyti nešamą kenčiančio Jėzaus atvaizdą, Pranciškus klausė, o ką mes iš tiesų norime pamatyti. Gražią statulą? Vertingą dailės kūrinį? Įsijautusią minią? Pasak Romos vyskupo, išeidami iš savo namų į Didžiojo penktadienio procesiją iš tikrųjų norime pamatyti Jėzų, panašiai, kaip darė izraeliečiai, kai išėję iš savo palapinių akimis lydėdavo Mozę, kai jis eidavo į susitikimą su Dievu tam skirtoje palapinėje (žr. Iš 33, 8).

Pasak Pranciškaus, kiekvienas iš mūsų gali kalbėtis su Dievu veidas į veidą, kaip žmogus kalba su savo bičiuliu, t. y. taip, kaip Mozė su Viešpačiu. Tai galime daryti nusiteikę maldai, kupini tikėjimo. Mozė prašė Viešpaties kažko, ko ir mes ieškome. Dievas pažadėjo, kad palengvins Mozei naštą ir eis su juo. Pasitikėdamas Dievu, Mozė išvedė tautą į dykumą, tačiau jis negalėjo pamatyti Dievo veido, todėl ne kartą jo pasitikėjimas susvyravo išbandymų akivaizdoje. Tuo tarpu mes galime kontempliuoti dieviškąjį veidą, pajusti, kad Dievas eina su mumis.

Dievas tai pažada, kai Nazarietis, užėjęs į mūsų gyvenvietes, sustoja prie mūsų namų durų, kuomet beginklės meilės žvilgsniu atsigręžęs ir pažvelgęs į mus, kaip į Petrą, klausia: „Ar myli mane?“

Visuomet atsakykime „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“ (žr. Jn. 21, 15), pažymėjo Pranciškus.

Popiežius pridūrė, kad iš tiesų būtų labai liūdna, jei mes tik stebėtume įdomią sceną nenusilenkdami praeinančiam Jėzui, neišgirsdami jo kvietimo: „Sek paskui mane!“ Būtų gaila, jei nesuprastume, kad tik įsikibdami į jo kryžių galime eiti su juo ir jei nepajustume, kad tai jis padeda mums nešti mūsų vargo naštą.

Broliai ir seserys, Viešpats ir šiandien ateina susitikti su mumis. Sekime juo, neškime jį ant savo pečių, guoskime jį kenčiančių brolių atvirose žaizdose. Prašykime, kad jis pamokytų mus, kaip šlovinti Dievą savo gyvenime, kasdieniame darbe, šeimoje, įsipareigojant kurti broliškesnę visuomenę, liudijant gėrį viskuo, kuo galime, nepriklausomai nuo mūsų gyvenimo pašaukimo. (SAK / Vatican News)

2024 kovo 28, 12:22