Popiežius priėmė 900 metų švenčiančios abatijos bendruomenę
„Jūsų istorijos ištakose nėra stebuklų ar ypatingų įvykių, bet tik ganytojo, Avelino vyskupo, rūpestis“, – pažymėjo popiežius, priminęs šv. Vilhelmo iš Verčelio sumanymą įkurdinti vienuolinę bendruomenę, kuri tarnautų Dievui, melstųsi, evangelizuotų ir šelptų.
Pranciškus kalbėjo apie dvigubą nuostatą, priskiriamą šv. Augustinui, svarbią ir dabartinės benediktinų bendruomenės narių gyvenimui ir apaštalavimui: dovanoti save Dievui, kad taptų Dievo dovana kitiems.
Savęs dovanojimas Dievui yra vienuolinio pašaukimo prasmė ir kiekvieno veiksmo, pirmiausia maldos, pagrindas. Montevergine šventovė yra aukštai iškilusi, nuo jos galima žvilgsniu aprėpti dideles teritorijas, iš kurių į ją ateina tikintieji, neretai pėsčiomis, ieškodami paguodos ir vilties, švęsdami ir giedodami tradicines giesmes. Popiežius linkėjo, kad benediktinų savęs dovanojimas Dievui būtų regimas jų akyse, kai jie pasitinka piligrimus. Kad kiekvienas, kas juos mato, matytų ir jų širdyse esantį Viešpatį, kaip vaizduoja ir viena Dievo Motinos ikona jų šventovėje.
Štai čia antrasis akcentas – būti dosnia Dievo dovana kitiems, pirmiausia atvykstantiems į Montevergine šventovę ir abatiją, bet taip pat, per maldą, esantiems toli ir nerimaujantiems ar kenčiantiems dėl įvairių priežasčių. Popiežius palinkėjo audiencijos dalyviams visada atsispirti pagundai prisitaikyti prie pasaulio mentaliteto ir veikimo būdų, bet būti Dievo ženklais kitiems, leistis patiems keičiamiems Dievo.
Popiežius Pranciškus priminė dar vieną Montevergine benediktinų abatijos istorijos puslapį – II Pasaulinio karo metu joje buvo slepiama Turino drobulė. Tai puikiai kalba apie jų pašaukimą – saugoti savyje Kristaus atvaizdą ir rodyti jį broliams. (RK / Vatican News)
