Popiežius ant Kapitolijaus kalvos: Roma – visuotinis miestas
Miesto tarybos salėje sakytoje kalboje popiežius priminė, kad per visą savo istoriją, nuo pat atsiradimo prieš 2800 metų, Roma turėjo visuotinumo pašaukimą. Krikščionys yra įsitikinę, kad šio miesto visuotinis vaidmuo nebuvo atsitiktinis, bet atitiko apvaizdos planą. Antikos Romoje sukurta teisės sistema ir institucijos tapo švyturiu daugeliui tautų. Antikos kultūra, pasižyminti daugybe svarbių vertybių, taip pat jautė poreikį augti ir tobulėti, jai reikėjo brolybės, meilės, vilties ir tikrosios laisvės žinios. Dėl to savo išsivystymo aukštumas pasiekusioje Romos kultūroje taip greitai pasklido krikščionybės žinia. Kankinių narsa ir artimo meilės liudijimas patraukė visuomenę, ištroškusią naujų gyvenimo žodžių. Olimpas jos nebetenkino, jai reikėjo kopti į Golgotą ir keliauti prie tuščio Kapo, kad surastų atsakymą į tiesos, teisingumo ir meilės troškimą.
Popiežius sakė, kad su laiku Geroji Naujiena įaugo į žmonių ir netgi institucijų gyvenimą. Krikščionių tikėjimas žmonėms skelbė negirdėtą radikalią viltį, institucijoms teikė galimybę tobulėti, atsisakyti tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui vergovė, kuri iki tol net ir išsilavinusiems protams ir jautrioms širdims atrodė priimtina ir savaime suprantama.
Pasak Pranciškaus, vergovės pavyzdys labai gerai paaiškina, kad aukštą išsivystymą pasiekusios kultūros kartais gali turėti elementų, taip radikaliai įaugusių į žmonių mąstyseną ir visuomenės gyvenimą, kad nebesugebama matyti, jog jie iš tikrųjų yra nesuderinami su žmogaus asmens orumu. Tokių atvejų netrūksta ir šiandien, kai, kartais net patys to nesuvokdami, selektyviai ir šališkai žiūrime į kitus žmones, atmetame arba nustumiame į visuomenės paribius ištisas žmonių grupes, palikdami jas be teisių ir apaugos.
Po ciesorių Romos laikų atėjo popiežių Romos laikai, tęsė Romos merijoje sakytą kalbą Pranciškus. Daug dalykų pasikeitė, tačiau išliko, buvo dar labiau pabrėžtas ir išaukštintas šio miesto visuotinis pašaukimas. Jei didžiulė, visą Viduržemio jūros baseiną apimanti Romos imperija turėjo savo geografines ribas, tai Bažnyčios misija yra nukreipta iki pat žemės pakraščių, kad visos tautos pažintų Kristų, jo žodį ir išganingą veikimą.
Po Italijos suvienijimo prasidėjo nauja fazė. Iš pradžių būta nesusipratimų tarp popiežių ir naujos suvienytos valstybės, tačiau prieš 95 metus valstybės valdžia ir Šventasis Sostas susitaikino. Romos visuotinį pašaukimą patvirtina ir pastarųjų dešimtmečių jos istorija: Antrasis Vatikano susirinkimas, Europos Bendrijos steigiamojo traktato pasirašymas, 1960 m. olimpiada, šiame mieste įsikūrusios tarptautinės organizacijos, visų pirma FAO.
Dabar Roma rengiasi 2025 m. jubiliejui. Tai visų pirma bus religinis įvykis, į Romą keliaus maldingai nusiteikę atgailaujantys piligrimai, trokštantys susitaikinti su Viešpačiu ir patirti jo gailestingumą. Tačiau į jubiliejų bus įtrauktas visas miestas, todėl jis turi pasirengti deramai priimti žmones, kurie atvykę gėrėsis meno kūrinių lobiais ir didingos praeities pėdsakais. Kad jubiliejus vyktų sklandžiai ir saugiai, reikia dosnaus miesto valdžios indėlio bei šalies nacionalinės valdžios pagalbos, sakė Pranciškus ir dėkojo Romos merijai už pastangas besirengiant priimti artėjančio jubiliejaus piligrimus. Popiežius taip pat išreiškė padėką Italijos vyriausybei už bendradarbiavimą su Bažnyčia, tuo patvirtindamas gerus dvišalius Italijos ir Šventojo Sosto santykius.
Savo kalbą popiežius užbaigė malda, kad Švč. M. Marija – Salus Populi Romani – Romiečių Gelbėtoja, visiems įkvėptų vilties ir apdovanotų meile, kad saugotų šį miestą ir jo gyventojus, kad Roma, brangindama savo kilnią praeitį, ir toliau būtų civilizacijos švyturys ir taikos skatintoja. (jm / Vatican News)
