Popiežius: neapsigaukime, kad be Jėzaus mes galime išsilaikyti ant kojų
Kaip krikščionys, kaip šventųjų charizmos ir istorijos paveldėtojai, turime dėkingai atsiminti gautas dovanas ir atsakingai jas perduoti. Dėkingumas ir atsakomybė yra Šv. Juozapo, Šv. Juozapo oblatų gyvenimo įkvepėjo ir pavyzdžio, bruožai. Popiežius Pranciškus kalbėjo apie tris Šv. Juozapo iš Nazareto gyvenimo matmenis, linkėdamas, kad jie realizuotųsi ir jo audiencijos dalyvių tarpe.
Visų pirma, tai gyvenimo santūrumas. Tai gyvenimas, gilus ir turtingas, bet tarsi paslėptas nuo kitų, toks buvo kiekvieną dieną su Jėzumi leidusio šv. Juozapo gyvenimas. Šv. Juozapo oblatų steigėjas vyskupas šv. Giuseppe Marello yra pasakęs – „namuose būkite kartūzai, o lauke – apaštalai“. Tai puiki sintezė. Geras maldos gyvenimas, sakramentų priėmimas, adoracija, bendruomeninė malda – labai svarbu, nes be jos neišsilaikytume ant kojų. Neapsigaukime, pakartojo popiežiaus. Kiekvienas turi silpnų vietų ir be Jėzaus parpuola. Atsiminkime savo nuopuolius – jiems bendra tai, kad nebuvome arti Viešpaties ir neįsikibome į jį.
O kasdienis buvimas su Jėzumi ir arti Jėzaus padės apaštalavimui, ypač tarp jaunuolių, kuriems Šv. Juozapo oblatai skiria daug dėmesio. Mūsų jaunuoliai, pažymėjo popiežius Pranciškus, trokšta Dievo, jiems reikia Dievo. Daugelis gyvena išoriškumo pasaulyje, kuriame svarbu gerai atrodyti ir sulaukti pagyrų, nuolatos patirti kažką nauja. Tačiau vien į išorę nukreiptas gyvenimas palieka tuštumą viduje. Jei visą laiką leisime gatvėje, negrįšime į namus, jų nemylėsime ir netvarkysime, vieną dieną jie sugrius.
Kita svarbi dimensija yra tėvystė. Svarbu turėti tėvišką širdį, kuri jautriai reaguoja, kai jos vaikų grožį pažemina abejingumas ir nesidomėjimas. Tėviška širdis nori, kad vaikai išsiskleistų ir neapsiriboja nevaisinga kritika. Ji mato vaikų potencialą, kuris duos daug vaisių, jei tik bus išmintingai, kantriai ir dosniai puoselėjimas. Popiežius palinkėjo audiencijos dalyviams būti gerais ir tėviškais formuotojais, kurie rūpinasi visapusišku jaunuolių gėriu. Tai nelengvas, bet labai reikalingas darbas.
Trečias matmuo – dėmesys, atvirumas, dosnumas paskutiniesiems. Šv. Juozapas iš Nazareto į savo namus priėmė pažeidžiamą mergaitę, kuri laukėsi Kūdikio. Nebuvo jokios žmogiškos teisės, kuria Marija būtų galėjusi pasiremti. Buvo tik tikėjimas, Šv. Juozapo sugebėjimas pripažinti realų Dievo buvimą ir ryžtas priimti į savo gyvenimą tai, kas išoriškai galėjo atrodyti skurdi tikrovė. Pasak popiežiaus, toks turi būti ir mūsų svetingumas paskutiniesiems, be žvilgsnio iš aukšto į tariamą menkavertiškumą. (RK / Vatican News)
