Popiežius šventė Eucharistiją kartu su Papua Naujosios Gvinėjos katalikais
XXIII eilinio sekmadienio Mišių Evangelijoje kalbama apie Jėzų, kuris lankydamasis nuo Jeruzalės gerokai nutolusiame Dekapolio krašte, esančiame kitapus Genezareto ežero, pagydė kurčią ir nebylį žmogų. Papua Naujosios Gvinėjos sostinėje aukotų Mišių homilijoje popiežius atkreipė dėmesį į du evangelisto Morkaus pabrėžiamus dalykus – kurčnebylio nutolimą ir Jėzaus artumą.
Evangelijoje pabrėžiama, kad tas kurčias nebylys žmogus visų pirma geografine prasme gyveno tolimuose paribiuose. Dekapolio teritorija yra toli nuo religinio centro – Jeruzalės. Daug tos teritorijos gyventojų buvo pagonys. To krašto gyventojai buvo laikomi nutolusiais nuo Dievo. Tas kurčnebylis kenčia ir dėl kitokio nutolimo. Jis yra toli nuo žmonių, nes negali su jais bendrauti. Būdamas kurčias, jis jų negirdi, būdamas nebylys, negali su jais kalbėtis. Šis žmogus yra atskirtas nuo pasaulio, izoliuotas, jis yra savo kurtumo ir nebylumo kalinys, todėl negali atsiverti kitiems ir bendrauti.
Pasak popiežiaus, kurčnebylio būseną galime suprasti ir kita prasme. Žmogus yra atskirtas nuo bendrystės ir draugystės su Dievu ir broliais bei seserimis, ne tik ausys ir liežuvis, bet ir širdis yra užblokuota. Vidinio širdies kurtumo ir nebylumo priežastis yra visa tai, kas mus uždaro savyje, atitveria nuo Dievo ir nuo kitų – savanaudiškumas, abejingumas, baimė rizikuoti, nuoskaudos, neapykanta. Visa tai mus atitolina nuo Dievo, nuo kitų žmonių, nuo savęs ir nuo gyvenimo džiaugsmo.
„Į šį atstumą Dievas atsako Jėzaus artumu, – sakė Pranciškus. – Per savo Sūnų Dievas pirmiausia nori mums parodyti, kad jis yra artimas, atjaučiantis Dievas, kuriam rūpi mūsų gyvenimas, kad jis yra Dievas, kuris įveikia visus atstumus.“
Jėzus gydo žmogaus nebylumą ir kurtumą. Kai esame atstumti arba kai patys nusprendžiame laikytis atstumo – atstumo nuo Dievo, atstumo nuo brolių ir seserų, atstumo nuo tų, kurie yra kitokie, nei mes, – tuomet užsidarome savyje, užsibarikaduojame savyje ir sukamės tik aplink savojo ego ašį, būdami kurti Dievo žodžiui ir artimo šauksmui.
„Šiandien ir jums Viešpats sako: „Drąsos, nebijokite Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai! Atsiverkite Evangelijos džiaugsmui, atsiverkite susitikimui su Dievu, atsiverkite savo brolių ir seserų meilei. Tegul nė vienas iš mūsų nelieka kurčias ir nebylus prieš šį kvietimą“, – baigė Mišių homiliją Pranciškus.
Mišios Port Morsbio stadione baigėsi prieš vidudienį vietos laiku (Lietuvos laiku paryčiais). Prieš baigiamąjį palaiminimą popiežius kartu su visais maldininkais sukalbėjo vidudienio „Viešpaties angelo“ maldą, ragino melstis už taiką tame pasaulio pakraštyje ir visoje planetoje.
„Iš šios Kūrėjo palaimintos žemės norėčiau kartu su jumis melsti Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo, kad Dievas viso pasaulio tautoms suteiktų taikos dovaną. Ypač to prašau šiam dideliam Azijos, Okeanijos ir Ramiojo vandenyno regionui. „Ne“ ginklavimuisi ir bendrų namų išnaudojimui! „Taip“ tautų ir kultūrų susitikimui! „Taip“ žmogaus harmonijai su kūriniais!“
Šia proga popiežius taip pat priminė rugsėjo 8 d. švęstą Švč. M. Marijos Gimimo šventę ir paminėjo Lurdo Dievo Motinos šventovę, pastarosiomis dienomis nukentėjusią nuo potvynio. „Šį sekmadienį, Švč. M. Marijos Gimimo liturginės šventės dieną, mūsų mintys krypsta į Lurdo šventovę, kuri nukentėjo nuo potvynio“, – sakė Pranciškus. (jm / Vatican News)
