Popiežius jaunimui: svarbu mokėti bendrą kalbą – meilės kalbą

Papua Naujoji Gvinėja – tai jauna šalis, kurioje gyvena daug jaunų žmonių, kreipėsi popiežius į jaunuolius ir patikino, kad jis negalėjo išvykti su jais nesusitikęs, nes nuo jaunimo priklauso ateitis.

Kaip mes kuriame ateitį? Kokią prasmę norime suteikti savo gyvenimui? Pasak Pranciškaus, Biblijos pasakojimas apie Babelio bokštą mums padeda ieškoti atsakymo į šiuos klausimus. Tame pasakojime susiduria du požiūriai, du priešingi gyvenimo ir visuomenės kūrimo būdai: vienas veda į sumaištį ir susipriešinimą, kitas – į santykių su Dievu ir žmonėmis darną.

„Ką jūs renkatės?“ – klausė popiežius jaunimą. „Darną!“ – šaukė jaunuoliai.

Dievas sukūrė žmogų kaip savo paveikslą į save panašų. Dievas sukūrė mus kaip asmenis, sugebančius bendrauti su kitais. Pasaulio kalbų įvairovėje žmonėms reikia vienos kalbos, kuri padėtų susikalbėti. Popiežius pastebėjo, kad vien Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai kalba daugybe įvairių kalbų ir tarmių. Kalbų skirtumai kartais skaldo. Kalbų daugybės akivaizdoje reikia vienos kalbos, kuri padėtų mums būti vieningiems. „Klausiu jūsų: kokia kalba skatina draugystę, griauna susiskaldymo sienas ir atveria mums visiems kelią į brolybę? Širdies kalba! Meilės kalba! Artumo kalba! Taip pat tarnystės kalba“, – sakė Pranciškus.

Popiežius ir Papua Naujosios Gvinėjos jaunimui priminė per kitus susitikimus su jaunimu kartojamą dalyką: kiekvienas žmogus klysta, bet suklydęs privalo stengtis tuoj pat pasitaisyti. „Mes visi galime klysti. Kiekvienas. Mes nesame supermenai. Tačiau svarbiausia yra suvokti klaidą ir tuoj pat taisytis“. Tai kartu reiškia, kad jei matome klystantį bendraamžį, draugą, negalime būti abejingi, turime jam padėti atsistoti ant kojų.

Susitikimas su jaunimu buvo paskutinis popiežiaus vizito Papua Naujoje Gvinėjoje įvykis. Iš sostinės stadiono Pranciškus išvyko tiesiai į oro uostą ir išskrido į trečiąją per šią kelionę lankomą šalį – Rytų Timorą. (jm / Vatican News)