Popiežius jėzuitams Džakartoje: drąsa apima riziką
Susitikimas su Indonezijos ir regiono jėzuitais Džakartoje įvyko rugsėjo 4 dieną. Jame dalyvavo apie du šimtus asmenų, tarp kurių nemažai jaunų jėzuitų, atliekančių formaciją.
Kaip geriau padėti vargstantiems? Pasak popiežiaus, nebijoti, vedamiems Šventosios Dvasios, „triukšmauti“, kaip skaitome Apaštalų darbuose, ir daug melstis. Nes tik maldoje atrasime stiprybę, būtiną pasipriešinti socialiniam neteisingumui, ypač sudėtinguose kontekstuose, kuriuose sunku veikti. Jei pažvelgsime į žinomus jėzuitus ir misionierius, pamatysime, kad jie sugebėjo taip toli nueiti tik dėl ištvermingos ir nuolatinės maldos.
Popiežius pabrėžia tarpreliginio dialogo ir religijų santarvės svarbą. Ką jis galįs patarti jėzuitams, kurie gyvena Pakistane ir susiduria su persekiojimų aukomis?
„Manau, kad krikščionio kelias visada yra kankinio – liudytojo (martyr – lot. „liudytojas“) – kelias. Reikia liudyti išmintingai ir drąsiai“, – sakė popiežius, pasak kurio, kiekvienas turįs rasti savo kelią, savo būdą. Tačiau, pridūrė jis, drąsa visada apima ir riziką.
Kaip popiežius sugebąs rasti laiko maldai, kai jo darbotvarkė tokia pripildyta? Anot Pranciškaus, dėl amžiaus jis pabundąs ketvirtą ryto, o po valandėlės einąs melstis, kalbėtis su Viešpačiu. Jei sunku susikaupti, kalbąs Rožinį. Žinoma, aukojąs Eucharistiją. Tada jo laukią audiencijos, pietūs. Vakare vėl skiriąs laiko maldai ir dvasingumą ugdytis padedančiam skaitymui. Geri tekstai iš tiesų padeda ugdytis dvasingumą. Kartais, tęsė popiežius, jis užmiegąs su malda – jam tai ne problema, o ženklas, kad su Viešpačiu jis jaučiąsis gerai. „Jaučiu maldos poreikį, [...] maldoje pasiilsiu“, – sakė popiežius.
Kaip gerai atlikti formuotojo pareigą tarptautinėje bendruomenėje, kurti sąsajas ir tuo pat metu gerbti kiekvieno kultūrą? Anot Pranciškaus, daug atsakymų galima rasti Apaštalų darbuose, į kuriuos reikia gerai įsiskaityti. Šventoji Dvasia įkvepia, tam tikra prasme – sukursto triukšmauti, kiekvienam savo kalba. Kita vertus – užtikrina, kad visi suprastų vienas kitą. Reikia stengtis būti Dvasios įrankiais. Reikia skelbti Evangeliją tinkama laikui ir vietai kalba. Įkultūrinti Evangeliją ir evangelizuoti kultūrą. Vien dėl to tarp jėzuitų yra didelių skirtumų, ir tai yra gerai. Dar veikia amžius, temperamentas, asmeninės savybės. Visada reikia praktikuoti dvasinę įžvalgą ir dalytis ja su kitais, ypač su savo vyresniaisiais, nes ne visada galime patys įžvelgti, ką daryti. O vyresnieji negali su šiomis įžvalgomis elgtis lengvabūdiškai, privalo jas vertinti labai rimtai.
Popiežius dažnai minįs vieną iš pirmųjų jėzuitų – Petrą Faberį, atkreipė dėmesį dar vienas susitikimo dalyvis. Taip, pripažino Pranciškus, šis šv. Ignaco Lojolos bendražygis jam esąs labai artimas, o jo dvasinį dienoraštį jis skaitęs daug kartų. Šv. Petras Faberis buvo širdies išminties ir širdies sielovados, kurių labai reikia, mokytojas.
„Mūsų užduotis – kalbėti už tuos, kurie neturi balso. [...] Visada išsaugokite teisingumo idealą!“ – sakė popiežius jėzuitui, kuris papasakojo apie savo darbą ir draugystę su šeimomis, prašančiomis tiesos ir teisingumo dėl 1998 metų įvykių Indonezijoje, kurių metu žuvo žmonės ir buvo padaryta didelių žmogaus teisių pažeidimų.
Kaip neprasti vilties, jau praradus šeimas, darbo vietas, svajones, klausė jėzuitas iš Mianmaro, trečius metus gyvenančio karo būsenoje. Pasak popiežiaus, vieno atsakymo nėra. Jis užsiminė, kad prašė Aung San Suu Kyi išlaisvinimo ir buvo pasirengęs šią politikę, tapusią simboliu, priimti Vatikane. „Jūsų šalies ateitis turi būti taika, grindžiama pagarba visų žmonių orumui ir teisėms, pagarba demokratinei santvarkai, leidžiančiai kiekvienam prisidėti prie bendrojo gėrio kūrimo“, – sakė Pranciškus, priminęs ir visą pasaulį apskriejusią nuotrauką, kurioje užfiksuota klūpanti ir kelią ginkluotiems kariams pastojusi vienuolė. „Meldžiu už jus, jaunuolius, kad būtumėte tokie pat drąsūs“, – sakė popiežius, kuriam susitikimo pabaigoje buvo padovanota kalinių pagaminta ir batikos technika dekoruota stula. „Mums reikia melstis už suklupusiuosius ir klausti – kodėl suklupo jis, o ne aš?“, – pastebėjo Šventasis Tėvas. (RK / Vatican News)
