A. Spadaro SJ: Pranciškaus dvasinis ir socialinis mokymas turi daug bendra

Italų jėzuitas primena, kad norint suprasti popiežiaus Pranciškaus dvasingumą, reikia prisiminti, jog svarbus jo pontifikato etapas buvo Gailestingumo jubiliejus. „Pranciškus, kalbėdamas apie save, ne kartą yra pasakęs, kad jis esąs nusidėjėlis, išgelbėtas Viešpaties meilės, – sakė Vatikano žiniasklaidai duotame interviu tėvas A. Spadaro. – Būtent taip pat Pranciškus save apibrėžė pirmajame interviu pontifikato pradžioje. Todėl jam prioritetas yra meilė Viešpačiui, o atsivertimas yra šios meilės vaisius.“

Pasak italo jėzuito, svarbūs dalykai Pranciškaus dvasingume yra atjauta, žiūrėjimas į žmogaus ir pasaulio gyvenimą iš širdies perspektyvos. Tokio požiūrio rezultatas yra Pranciškaus socialinis mokymas. Šioje enciklikoje popiežius sako, kad turime su atjauta žiūrėti į kenčiantį žmogų ir į sužeistą pasaulį. Turime parodyti Jėzų, kuris ištiesia ranką ir gydo. Dievo meilė žmogui bei žmogaus meilė Dievui ir artimo meilė turi daug bendra. Ši meilė padaro įmanomus broliškus žmonių tarpusavio ryšius, o taip pat skatina rūpintis mūsų bendrais namais. Dėl to, pasak tėvo A. Spadaro, iš tiesų nėra didelio skirtumo tarp popiežiaus Pranciškaus dvasingumo ir jo socialinio mokymo.

Mylinti ir atjaučianti širdis yra Pranciškaus dvasinio ir socialinio mokymo centre. Italas jėzuitas mano, kad popiežius nusprendė būtent dabar paskelbti šią encikliką, nes yra susirūpinęs, kad dabartinių žmonių religingume yra nepakankamai iškeltas asmenins santykis su Dievu Meile, kad krikščionybėje turėtų būti labiau pabrėžiamas švelnumas, tarnavimo džiaugsmas ir uolumas vykdant misiją. (jm / Vatican News)