Popiežius: Dievo meilė leidžia mylėti labiau, nei manėme, kad sugebame
Popiežius kalboje maždaug šimtui suvažiavimo dalyvių priminė suvažiavimo darbų vedamąją mintį pagal Jėzaus žodžius iš Evangelijos pagal Joną (Jn 15, 13): „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“. Pasak Pranciškaus, šie Jėzaus žodžiai visuomet paguodžia ir sustiprina viltį, nes primena, jog pats Jėzus per Paskutinę vakarienę kalbėjo, kad paaukos save ant kryžiaus. Ir tik meilė gali paaiškinti kryžiaus auką: Kristaus kryžiuje yra visa Dievo meilė, jo neprilygstamas gailestingumas, pastebėjo popiežius.
Pasak Pranciškaus, šventumas pasiekiamas ne vien mūsų pačių pastangomis, įsipareigojimu ar išsižadėjimais. Visų pirma turime būti perkeičiami Dievo meilės galios, kuri yra didesnė už mus pačius ir įgalina mylėti net labiau, nei manėme sugebantys, pažymėjo popiežius primindamas tiek Vatikano II susirinkimo Lumen Gentium, tiek garbingojo Dievo tarno popiežiaus Pijaus XII mokymą.
Trys pagrindinės kankinystės savybės, Bažnyčios suformuluotos amžių eigoje, yra nepakitusios: kankinys – tai krikščionis, kuris, kad neišsižadėtų savo tikėjimo, sąmoningai patiria smurtinę mirtį; antra – jį nužudo persekiotojas, vedamas neapykantos tikėjimui ar kitai su juo susijusiai dorybei; trečia – auka netikėtai užima meilės, kantrybės ir klusnumo laikyseną, sekdama nukryžiuotuoju Jėzumi. Tai, kas skirtingomis epochomis keičiasi, tęsia popiežius, yra ne kankinystės koncepcija, o konkretus būdas, kuriuo tam tikrame istoriniame kontekste įvyksta kankinystė. Pranciškus pridūrė, kad ir nūdieną daug kur pasaulyje yra daug kankinių, atiduodančių gyvybę už Kristų, įskaitant tuos Kristaus mokinius, kurie dar nebuvo priėmę Krikšto. Daug atvejų, kai krikščionys persekiojami todėl, kad dėl tikėjimo gina teisingumą, tiesą, taiką ir žmogaus orumą.
Popiežius 2017 m. paskelbė apaštališkąjį laišką apie gyvybės auką Maiorem hac dilectionem jame išreikšdamas Dievo tautos nusistatymą dėl visų, kurie, paskatinti Kristaus meilės, savanoriškai paaukojo savo gyvybę eidami į aiškią mirtį ir suvokdami, kad ji įvyks netrukus, liudijimo. Pasak popiežiaus, kadangi reikėjo apibūdinti naują beatifikacijos ir kanonizacijos bylų rūšį, jis nustatė, kad šiose bylose gyvybės paaukojimas būtų susijęs su nelaukta mirtimi, kad Dievo tarnas ar tarnaitė būtų bent jau paprastu būdu vykdę krikščioniškąsias dorybes ir, visų pirma, kad po mirties būtų lydimi šventumo garso ir ženklų.
Be to, popiežius patikslino, kad gyvybės paaukojimo bylų atvejais svarbu tai, kad nors nėra persekiotojo figūros, yra objektyviai nustatomos išorinės aplinkybės, kuriomis Kristaus mokinys ar mokinė veikia laisva valia ir kurios nuveda į mirtį. Tai nepaprasta šventumo rūšis. Joje atsispinti grožis krikščioniškojo gyvenimo, sugebančio be ribų aukotis taip, kaip Jėzus ant kryžiaus, pažymėjo popiežius Pranciškus.
Nuo bylų dėl gyvybės aukos įvedimo 2017 m. Romos dikasterija, kuriai pavesta priimti ir nagrinėti iš vietinių Bažnyčių gaunamas kanonines bylas dėl galimų kandidatų į palaimintuosius ir šventuosius, svarsto 13 tokių bylų dėl gyvybės aukos. 4 yra iš JAV vyskupijų, 3 – iš Indijos, 2 – iš Ekvadoro, 2 – iš Ispanijos, po vieną iš Lenkijos ir iš Brazilijos. Šiose bylose minimi iš viso 17 Dievo tarnų ir tarnaičių – vienas kardinolas, dešimt kunigų (du vienuoliniai, aštuoni dieceziniai), viena vienuolė ir penki pasauliečiai. Iš minėtųjų 13 bylų 7 bylos, anksčiau nagrinėtos dėl kankinystės ar herojiškų dorybių, po Maiorem hac dilectionem paskelbimo buvo performuluotos. Minėtose bylose svarstomais atvejais 9 asmenys mirė paaukodami gyvybę misijų kraštuose (Ekvadore, JAV ir Kongo DR), 3 karo kapelionai mirė karo kontekste ir du vykdydami teisėtvarkos tarnystę. Kol kas nei viena gyvybės aukos byla nebuvo užbaigta Dievo tarno ar tarnaitės beatifikacija ar kanonizacija. Tik vienas iš septyniolikos ligi šiol pripažintas garbinuoju Dievo tarnu 2022 m. dekretu. Tai brazilas Franzas de Castro Holzwarthas (1942–1981), katalikas pasaulietis ir advokatas, per maištą Brazilijos kalėjime pasisiūlęs įkaitu vietoj kito asmens ir dėl to nužudytas. (SAK / Vatican News)
