Popiežiaus katechezė: charizmos – paprastos, bet nepaprastai brangios dovanos
Norint suprasti, kas yra charizmos, sakė Pranciškus, reikia atkreipti dėmesį į du pagrindinius jų bruožus. Visų pirma charizmos yra dovanos, duodamos „bendram labui“ (plg. 1 Kor 12, 7). Kitaip tariant, jos skirtos ne tik tam, kad patiems jas gavusiems žmonėms padėtų eiti šventumo keliu, bet kad tarnautų visai bendruomenei. Antra, charizmos suteikiamos ne visiems vienodai, bet yra konkrečios dovanos, skirtos konkretiems žmonėms. Tuo jos skiriasi nuo pašvenčiamosios malonės, dieviškųjų dorybių ir sakramentų, kurie yra bendri visiems.
Popiežius priminė, kad šių kiekvieno individualiai gaunamų, bet bendram labui skirtų dovanų svarbą labai iškėlė Antrasis Vatikano susirinkimas, jose įžvelgdamas Bažnyčios atsinaujinimo jėgą. Pranciškus paminėjo ir savo pirmtako Benedikto XVI įžvalgą, kad, atidžiau žvelgdami į naujųjų laikų Bažnyčios istoriją, galime atpažinti atsinaujinimo dinamiką, kuri dažnai įgauna netikėtas formas, pasireiškiančias gyvybės kupinais judėjimais, ir dėl kurios Bažnyčios gyvybingumas tampa beveik apčiuopiamas.
Pasak Pranciškaus, labai svarbu, kad šiandien Bažnyčioje būtų atpažįstamos ir deramai vertinamos charizmos, nes tai skatina pasauliečių, ypač moterų, aktyvesnį dalyvavimą bendruomenės gyvenime, padeda jų dalyvavimą suvokti ne tik kaip institucinį ir sociologinį faktą, bet atskleidžia jo biblinį bei dvasinį matmenį. Pasauliečiai nėra išoriniai dvasininkų bendradarbiai ar pagalbiniai būriai, bet turi savų charizmų ir dovanų, kuriomis gali prisidėti prie Bažnyčios misijos, sakė Pranciškus.
Kalbant apie charizmas reikia taip pat išsklaidyti klaidingą jų tapatinimą su įspūdingomis ir nepaprastomis dovanomis bei gebėjimais. Priešingai, charizmos yra paprastos dovanos, kurios įgyja nepaprastą vertę, kai su meile įsikūnija įvairiose konkretaus gyvenimo situacijose. (jm / Vatican News)
