Popiežius: būti reitinguose – per maža. Kurkime „naują žemę“
Lapkričio 21 dieną jis kreipėsi į Popiežiškosios kultūros ir švietimo dikasterijos plenarinės sesijos dalyvius ir kalbėjo apie kai kurias jų susitikimo temas.
„Mokyklos, universitetai, kultūros centrai turėtų mus išmokyti siekimo, troškulio jausmo ir svajonių, nes, kaip mums primena antrasis Petro laiškas, mes „laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Pt 3, 13)“. Siekti sėkmės pasaulio akyse, vietos reitinguose ar savęs išsaugojimo yra per maža.
Linkėdamas drąsos rizikuoti, popiežius pažymėjo, kad neturime pagrindo bijoti, nes, pirma, Kristus yra mūsų vedlys ir palydovas. Antra, esame didesnio už mus kultūrinio ir edukacinio paveldo saugotojai. Esame Augustino gelmių paveldėtojai. Esame Efremo Siro poezijos paveldėtojai. Esame katedrų mokyklų ir tų, kurie išrado universitetus, paveldėtojai. Tomo Akviniečio ir Editos Stein paveldėtojai. Paveldėtojai tų, kurie užsakė Beato Angelico ir Mozarto ar, naujesniais laikais, Marko Rothko ir Olivier Messiaeno kūrinius. Esame menininkų, kuriuos įkvėpė Kristaus slėpiniai, paveldėtojai. Esame išmintingų mokslininkų, tokių kaip Blaise'as Pascalis, paveldėtojai. Esame daugybės šventųjų aistros paveldėtojai, švietimo ir kultūros aistros paveldėtojai.
„Tokios daugybės liudytojų apsuptyje atsikratykime bet kokios pesimizmo naštos: pesimizmas nėra krikščioniškas. Sutelkime jėgas, kad iš žmogaus išvytume nihilizmo šešėlį, ko gero, pavojingiausią šiandienos kultūros ligą. Pavojingiausią, nes siekiančią ištirpdyti viltį. Nepamirškime: viltis nenuvilia, ji yra stiprybė“, – pabrėžė popiežius, priminęs, jog krikščioniškas vilties simbolis yra inkaras.
Pasak popiežiaus Pranciškaus, turime tęsti švietimo darbą, tai milžiniška atsakomybė ir būtina ateities pasaulio prielaida. Gera žinia yra tai, kad niekada istorijoje nėra buvę tiek vaikų, kurie mokytųsi pradinėse mokyklose. Tačiau pustrečio šimto milijonų vaikų ir paauglių visai nelanko mokyklos, nelygybė labai didelė.
„Tai pakeisti yra moralinis imperatyvas. Nes kultūrinį genocidą galima vykdyti ne vien naikinant paveldą. Broliai ir seserys, kultūrinis genocidas vyksta ir tada, kai iš vaikų atimame ateitį, kai nesudarome jiems sąlygų tapti tuo, kuo jie galėtų būti“, – pridūrė popiežius Pranciškus, pridurdamas, jog matome mokslo revoliucijos ir technologinių šuolių, skleidžiančių ne tik šviesą, bet ir metančių šešėlius, liudininkai.
„Kartoju: neturime leisti nugalėti baimės jausmui. Atsiminkite, kad sudėtingi kultūriniai tarpsniai dažnai būna vaisingiausi ir kūrybingiausi žmogaus minties raidoje. Gyvojo Kristaus kontempliavimas leidžia mums drąsiai mestis į ateitį, pasitikint Viešpaties žodžiu, kuris tuo pat metu mums meta iššūkį: „Plaukime į kitą krantą“ (žr. Mk 4, 35)“, – sakė popiežius, melsdamas Mergelės Marijos, Išminties Sosto, užtarimo. (RK / Vatican News)
