Popiežius ir Romos kurija išlydėjo mirusį kardinolą M. Ayuso
Pranciškus kardinolą M. Ayuso, pirmąjį Tarpreliginio dialogo dikasterijos prefektą, pavadino ištikimu tarnu, nuolat vedamu troškimo liudyti Dievo meilę žmonėms. Jis tai darė romiai ir išmintingai darbuodamasis dėl visų tautų ir religijų brolybės. Kardinolas tarnavo Evangelijai ir Bažnyčiai su pavyzdingu pasiaukojimu ir sielos tyrumu, pažymėjo popiežius, reikšdamas užuojautą komboniečių kongregacijai, kurios nariu velionis buvo daugiau kaip keturis dešimtmečius, ir kardinolo artimiesiems.
Kardinolų kolegijos dekanas tą pačią dieną Vatikano bazilikoje vykusiose laidotuvių Mišiose apžvelgė kardinolo Miguelio Ayuso MCCJ biografiją pažymėdamas, kad iš Sevilijos kilęs kombonietis misionierius kardinolas M. Ayuso buvo labai kompetentingas diksterijos prefektas, turėjęs ypatingą pasirengimą tarpreliginio dialogo klausimais. Pasak kardinolo G. B. Re, kardinolas M. Ayuso jam pavestoje dikasterijoje dinamišku stiliumi atliko didžiulį darbą.
Kardinolas M. Ayuso vadovavosi įsitikinimu, kad dialogo su skirtingų religinių tradicijų žmonėmis kelias yra pirminės Bažnyčios misijos dalis. Jis dažnai cituodavo popiežiaus šv. Pauliaus VI programinę encikliką Ecclesiam suam, jog „Bažnyčia turi palaikyti dialogą su pasauliu, kuriame ji gyvena“ (Nr. 67).
Kardinolas M. Ayuso buvo autentiškas Bažnyčios žmogus, palaikomas tikėjimo ir maldos. Jo širdis buvo atvira viskam, kas susiję su žmogaus asmeniu ir liečia jo gėrį. Pasak kardinolų kolegijos dekano, begalės žmonių patyrė kardinolo M. Ayuso gerumą. Jis turėjo neįprastą gebėjimą bendrauti ir pasižymėjo nuoširdžiu dėmesiu visiems sutiktiems žmonėms.
M. Ayuso buvo gailestingos širdies visiems pagalbos reikalingiems žmonėms, tiek tikintiesiems, tiek netikintiems. Jis ramiai ir su atsidavimu Dievo valiai priėmė savo saulėlydį, gerai žinodamas Jėzaus žodžių mokiniams šv. Jono Evangelijoje (12) reikšmę, jog „jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“. (SAK / Vatican News)
