Įrašas lotyniškai Pompėjos archeologinėje zonoje Įrašas lotyniškai Pompėjos archeologinėje zonoje 

Popiežius priminė paveldo lotynų kalba reikšmę

Pranciškus žinia pasveikino Popiežiškąją lotynistikos akademiją ir tyrinėtojus, kuriems šiomis dienomis skirta „Popiežiškųjų akademijų premija“. Galima priminti, kad Lotynistikos akademiją 2012 metais įsteigė Benediktas XVI, suteikdamas jai misiją skatinti lotynų kalbos ir lotynų paveldo pažinimą Bažnyčioje ir pasaulyje.

„Lotynų kalba – tai žinių ir minčių lobynas, raktas į klasikinius tekstus, kurie suformavo mūsų pasaulį. Ji yra Vakarų civilizacijos ir, daugeliu atžvilgiu, mūsų tapatybės ištakos. Ši kalba apima filosofiją, mokslą, meną ir politiką, todėl lotynų kalba yra vertinga kaip apmąstymų ir dialogo įrankis, itin reikalingas tokiame susiskaldžiusiame pasaulyje kaip mūsų. Apdovanotieji laureatai siūlo mums šiuolaikišką ir šviežią viziją, kaip ši senovinė kalba vis dar gali mums prabilti ir stimuliuoti mūsų mąstymą. Jie ne tik tyrinėja didžiųjų praeities meistrų mintis, bet ir integruoja jų žinias į šiuolaikinį kontekstą, priartindami jas prie mūsų laikų iššūkių. Konkurse dalyvavę darbai kviečia mus tyrinėti ryšį tarp mokslo ir politikos žinių, vedamiems kalbos, kurios istorija siekia tūkstančius metų“, – rašo popiežius. 

„Popiežiškųjų akademijų premija“ buvo skirta italų profesoriaus Enrico Piergiacomi, šiuo metu dirbančio Techniono universitete Haifoje, Izraelyje, vadovaujamai jaunų mokslininkų grupei, kuri rengia XVI amžiaus humanisto, erudito ir kunigo Francesco Maurolico Opera Mathematica leidimą.

Popiežiaus sveikinimo žinioje paminėta, jog premijos susijusios su dviejų svarbių temų analize – De rerum natura, apie lotynų paveldą ir mokslą, bei De re publica, apie lotynų paveldą ir politiką. 

Tema De rerum natura skatina mąstyti apie kūrinijos stebuklus. Šiais laikais, kai vis labiau suvokiame aplinkos trapumą, apmąstymai apie gamtos pasaulį tampa itin svarbūs. Mokslas mums siūlo įrankius, padedančios suprasti gamtos dėsnius, tyrinėti gyvybės paslaptį ir spręsti ekologines problemas. Tačiau tik per etinę, kultūrinę ir dvasinę interpretaciją galime iš tiesų suvokti gilesnę mus supančio kosmoso, kurio dalis esame, prasmę.

Tema De re publica ragina mus tyrinėti politikos pagrindus ir struktūras, apmąstyti bendrąjį gėrį ir teisingumą. Socialinio nestabilumo laikais lotyniškoji tradicija yra vertinga, nes kuria glaudų ryšį tarp „bendrų reikalų“ ir pagrindinių minties principų. Politika, kai sąžininga ir dora, yra kilnus menas ir pašaukimas tarnauti bendruomenei. 

Lotynistikos studijos apie De rerum natura ir De re publica parengia palankią dirvą mokslo, kultūros ir politikos tyrinėjimams bei sintezei.

Tad paklauskime savęs: kaip apdovanojimus pelniusius atradimus pritaikyti kasdieniame gyvenime? Kaip galime paskatinti jaunas kartas leistis mokslo keliu, užduoti klausimus ir nebijoti tyrinėti? Kaip įskiepyti jaunimui kultūros ir mokslo skonį? Minties išradingumas ir kūrybiškumas, tokie brangūs Bažnyčiai, kyla iš to, kad iš naujo atrandamas žinių, galinčių formuoti širdis ir protus, tiesti tiltus ir griauti sienas, grožis. Šia prasme lotynų kalba, o kartu ir žmonijos intelektualinis paveldas, gali padėti išsaugoti tautų darną, abipusę pagarbą ir žmogaus orumą, rašo popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)

2024 lapkričio 06, 13:28