Popiežius: šeima saugo nuo izoliacijos ir individualizmo
Kreipdamasis į Italijos žuvininkystės sektoriaus atstovus, popiežius priminė žvejų profesijos sąsajas su Bažnyčios ištakomis – apaštalas Petras ir kiti pirmieji Jėzaus mokiniai buvo Galilėjos žvejai. Pranciškus ypač pabrėžė du žvejų bruožus – ištvermę sunkiame darbe bei gebėjimą dirbti kartu. Šios savybės ypač svarbios šiandien, kai žvejai susiduria su sunkumais, susijusiais su kartų kaita, jaunų žmonių nenoru imtis šio sunkaus darbo, taip pat su augančiomis išlaidomis, biurokratija bei didelių bendrovių keliama konkurencija mažoms šeimyninėms žvejų įmonėms. Tačiau ir šie iššūkiai, pasak popiežiaus, dar labiau sustiprina žvejų bendruomeniškumą, nes į jūrą niekas neplaukia vienas.
Kalbėdamas sveikatos apsaugos specialistams, popiežius paminėjo du jų darbe svarbius aspektus. Pirmasis – tai gailestingumo ir atjautos įkvėptas santykis su sergančiu ir kenčiančiu žmogumi. Tačiau, sakė popiežius, rūpinantis sergančiais žmonėmis ir stengiantis padėti kenčiantiesiems, negalima užmiršti ir pačių medikų. Medicinos sistema turi užtikrinti, kad būtų rūpinamasi ir tais, kurie rūpinasi kitais. Pranciškus pabrėžė, kad ir patiems medikams, dirbantiems per sunkius budėjimus ir kasdien susiduriantiems su pacientų skausmu, reikia paramos ir pagalbos. Popiežius priminė, kad per visą krikščionybės istoriją labai daug dėmesio buvo skiriama rūpinimuisi kenčiančiaisiais ir atstumtaisiais, ir paragino šiuolaikines sveikatos apsaugos sistemas užtikrinti, kad nė vienas ligonis nebūtų paliktas nuošalyje.
Baigdamas kalbą abiem grupėms, popiežius paminėjo šeimos svarbą. Šeimos parama yra esminė tiek žvejams, tiek medikams. Artimieji aukojasi prisitaikydami prie sudėtingo jų darbo grafiko, palaiko juos emociškai ir dvasiškai. Šeima – tai didžiausia atsvara izoliacijai ir individualizmui, kurie slopina viltį, kenkia tiek sielai, tiek kūnui. (jm / Vatican News)
