POPIEŽIUS

Trečiadienio katechezė: Jėzus į pasaulį atėjo kaip visi žmonių vaikai

Gruodžio 18 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus pradėjo naują katechezių ciklą, kuris tęsis per visą Jubiliejų, skirtą vilties temai. Panaši bus ir jubiliejinių katechezių tema – „Jėzus Kristus – mūsų viltis“. Nes, pasak popiežiaus, Kristus yra mūsų piligrimystės tikslas, jis pats yra kelias, kuriuo turime eiti.

Šio trečiadienio katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie Jėzaus vaikystę, kuri yra minima Evangelijose pagal Luką ir Matą (Mt 1–2; Lk 1–2). Čia pasakojama apie Jėzaus pradžią iš Šventosios Dvasios, apie per Jėzaus asmenį išsipildžiusias mesijines pranašystes, apie Juozapo juridinę tėvystę, kuri įskiepija Jėzų į Dovydo dinastijos medį. Čia skaitome apie Jėzų – kūdikį, vaiką, jaunuolį – kuris yra paklusnus savo tėvams ir tuo pat metu visiškai atsidavęs Tėvui ir jo Karalystei.

„Skirtumas tarp šių dviejų evangelistų yra tas, kad Lukas aprašo įvykius Marijos akimis, o Matas – Juozapo akimis, pabrėždamas negirdėtą tėvystę“, – pažymėjo popiežius.

Evangelija pagal Matą ir visas Naujasis Testamentas prasideda „Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga“. Tai žydų Raštuose esančių vardų sąrašas, kuriuo siekiama parodyti istorijos tiesą, nenutylint ir tokių, galima sakyti, problematiškų vardų, kaip paties karaliaus Dovydo. Taip pat siekiama parodyti žmogaus gyvenimo tiesą, perduodamus iš kartos į kartą tris dalykus – unikalią tapatybę ir misiją, priklausymą šeimai ir tautai, galiausiai tikėjimą Izraelio Dievu.

Kilmės knyga, genealoginis medis Evangelijoje yra literatūrinis žanras, kuriuo perduodama labai svarbi žinia: niekas pats sau nesuteikia gyvybės, bet gauna ją kaip dovaną iš kitų. Be to, šiuo atveju kalbama apie išrinktąją tautą – jos nariai, iš savo tėvų paveldėję tikėjimo lobį, kurį perduoda savo vaikams.

Popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį, kad, skirtingai nuo Senojo Testamento, kurio genealogijos mini tik vyriškus vardus – Izraelyje vaikams vardus skirdavo tėvas – Mato genealogijoje aptinkame ir penkių moterų vardus: Tamaros, kuri, likusi našle, apsimetė prostitute, kad užtikrintų palikuonių liniją savo vyrui (žr. Pr 38), Rachabos, prostitutės iš Jericho, leidusios žydų žvalgams įžengti į Pažadėtąją žemę ir ją užkariauti (Joz 2), moabitės Rutos, kuri, kaip pasakoja jos vardo knyga, tapo karaliaus Dovydo prosenele. Taip pat minima Urijo žmona Betšeba. Jos geisdamas karalius Dovydas nusidėjo svetimavimu, o vėliau, nužudęs jos vyrą, susilaukė sūnaus Saliamono (žr. 2 Sam 11). Galiausiai minima Marija iš Nazareto, Juozapo iš Dovydo namų sužadėtinė. Ji pagimdė Mesiją – Jėzų.

Pirmąsias keturias moteris vienija ne tai, kad jos yra nusidėjėlės, kaip kartais buvo sakoma, bet tai, kad jos nebuvo iš Izraelio tautos, buvo svetimšalės. Kaip rašė Benediktas XVI knygoje apie Jėzaus vaikystę, per jas pagonių pasaulis įeina į Jėzaus genealogiją. Jėzaus misija yra visuotinė.

Pirmosios moterys minimos kartu su vaiku, kuris iš jų gimė, arba su vaiko tėvu. Marija minima kitu būdu – ji žymi naują pradžią, ji pati yra nauja pradžia, nes jos istorijoje veikia nebe žmogiška būtybė, bet pats Dievas. „Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju“, – rašo evangelistas (Mt 1, 16). Jėzus yra Dovydo sūnus, Juozapo įskiepytas į šią dinastiją ir skirtas būti Izraelio Mesiju, tačiau jis taip pat yra Abraomo ir svetimšalių moterų sūnus, kuriam yra skirta būti „pagonių šviesa“ (žr. Lk 2, 32) ir „pasaulio Išganytoju“ (Jn 4, 42).

Dievo Sūnus, pašvęstas Tėvui per misiją atskleisti jo veidą (žr. Jn 1, 18; Jn 14, 9), įžengia į pasaulį kaip ir visi žmonių vaikai. Todėl Nazarete jis bus vadinamas „Juozapo sūnumi“ (žr. Jn 6, 42) arba „dailidės sūnumi“ (žr. Mt 13, 55). Tikras Dievas ir tikras žmogus.

„Broliai ir seserys, pažadinkime savyje dėkingą protėvių atminimą. Pirmiausia dėkokime Dievui, kuris per Motiną Bažnyčią pagimdė mus amžinajam gyvenimui, Jėzaus, kuris yra mūsų viltis, gyvenimui“, – sakė popiežius Pranciškus gruodžio 18 dienos katechezėje. (RK / Vatican News)