„Naujas humanizmas“ ir Gyvybės akademija

Šiandien turime labai atidžiai įsižiūrėti į „laiko ženklus“. Turime sugebėti pripažinti teigiamus aspektus naujosios individualios laisvės ir orumo kultūros, išaugusios mūsų istorijoje iš krikščionybės pasėtų daigų. Turime taip pat labai aiškiai ir ryžtingai konfrontuotis su ekstremalaus individualizmo ir moralinio reliatyvizmo prieštaravimais, kurie kelia grėsmę tos laisvės ir orumo žmoniškumui. Pirmą sykį istorijoje žmogus manosi galįs atrišti ryšius, kurie visada buvo laikomi esminiais gyvenime ir žmonių visuomenėje: tarp neišardomo tarpusavio ryšio vyro ir moters santuokoje bei šeimos ir gyvybės supratimo, - pažymėjo arkivyskupas Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas, vienoje 2017 metų konferencijų JAV.

Kaip niekad sudėtingame, dėl technologijų, ekonomikos ir veiksmingumo paieškų sienų nebeturinčiame ir takiame pasaulyje mes susiduriame su kultūriniu bei socialinių ryšių neturinčių individų konstravimu, kurie garbindami savo autonomiją dieną po dienos griauna juos suformavusių santykių ir šaknų atsiminimą, - ten pat priduria arkivyskupas.

Pasak jo, iki smulkmenų mus pačius ir visą gyvybę galinčios keisti biotechnologijos, „gender“ ideologija, pačių asmenų virtimas vartotojišku gėriu, mūsų troškimas gauti dar daugiau galios, kontroliuoti gamtą, tenkinti savo troškimus, robotikos ir dirbtinio intelekto pažanga, pasikeitęs „gamtos“, „būtinybės“ ir „atsitiktinumo“ suvokimas: visa tai yra dalys šiuolaikinio pasaulio mozaikoje, žvelgiant į kurią reikia vystyti naują holistinę asmens sampratą, naują „žmogaus ekologiją“. Popiežiškosios gyvybės akademijos, Jono Pauliaus II Santuokos ir šeimos instituto, ir Popiežiškosios pasauliečių tarybos susiejimas dabar vykstančioje Romos Kurijos reformoje yra ne vien administracinė reorganizacija, bet atspindi antropologinę viziją ir jos keliamus uždavinius. Pažanga technologijose turi žengti kartu su nauju humanizmu, kitaip rizikuojame tapti aklais ar prarasti žmogiškumo matmenis, kurie nesuvokiami arba atmetami materializme bei scientizme. Per amžius kauptos žmogiškos išminties paveldėtoja Bažnyčia gali ir nori padėti šiam naujam humanizmui.

Atnaujinta – tiek nariais, tiek uždaviniais – Popiežiškoji gyvybės akademija birželio 25 – 27 dienomis sušaukė kasmetinę asamblėją, kuri skirta būtent „globaliai bioetikai“, visapusiškai asmens sampratai. Į ją buvo pakviesti atvykti per 150 Akademiją sudarančių narių: tikrųjų, korespondentų, garbės. Galime prisiminti, kad prieš kurį laiką akademija sukūrė „jaunųjų akademikų“ skyrių, į kurį pakviečiami jauni bioetikai, ekonomistai, teisininkai, filosofai, sociologai, technologai, medikai, pateikę tyrimų ar įžvalgų, kurie reikšmingi „naujajam humanizmui“. (RK / Vatican News)