Vyskupų Sinodo dalyviai parašys laišką jaunimui

Šios Darbo dokumento dalies temomis spalio 16–18 dienomis vykusių bendrųjų posėdžių metu kalbėjo 95 Sinodo tėvai, 23 stebėtojai ir vienas broliškasis delegatas (Maskvos patriarchato atstovas). Be to, dar 14 Sinodo dalyvių kalbėjo popietinių bendrųjų posėdžių pabaigoje papildomiems laisviems pasisakymams skirtu metu.

Pristačius kalbinėse darbo grupės parengtas išvadas apie trečiąją Darbo dokumento dalį, ateinančią savaitę Sinodo tėvų lauks paskutinė asamblėjos darbo dalis – baigiamųjų dokumentų rengimas. Iki šiol Vyskupų Sinodai paprastai parengdavo du dokumentus – popiežiui skirtas baigiamąsias išvadas, pagal kurias jis gali paskelbti oficialų Bažnyčios mokymo dokumentą – posinodinį apaštališkąjį paraginimą, o taip pat vadinamąjį „Kreipimąsi į Dievo“ tautą, tai yra pačių Sinodo tėvų žinią Bažnyčiai. Neseniai popiežius Pranciškus kiek pakeitė šią tvarką. Rugsėjo viduryje buvo paskelbta apaštališkoji konstitucija „Episcopalis communio“, kurioje nurodoma, jog ne tik popiežiaus skelbiamas oficialus posinodinis apaštališkasis paraginimas, bet ir pačių Vyskupų Sinodo tėvų darbas gali tapti oficialiu Bažnyčios mokymu. Tad jei popiežius nuspręstų, pačių Sinodo tėvų paskelbtas baigiamasis dokumentas galėtų tapti „Petro įpėdinio ordinarinio mokymo“ dalimi.

Sinodo tėvų pasisakymai neskelbiami, taip pat ir darbas kalbinėse grupėse vyksta už uždarų durų, tačiau patys Sinodo tėvai gali laisvai bendrauti su žiniasklaida ir informuoti apie Sinodo darbą. Pateikiamos taip pat Vatikano žinių tarnybos rengiamos pasisakymų apžvalgos. Pasisakymų tiek daug, kad sunku juos aprėpti. Kai kurie apžvalgininkai pastebi tam tikrą poliarizacijos tendenciją tarp Vakarų šalių atstovų ir kitų. Pasigrista ir kritikos pačiam Darbo dokumentui, kuris esąs per daug „sociologinis“ ir per mažai „teologinis“. Visos Sinodo bendruosiuose posėdžiuose išsakytos nuomonės suteka į darbo grupių išvadas, o galiausiai jų sintezė bus baigiamasis dokumentas.

Kaip minėta, tarp pasisakiusiųjų pastarosiomis dienomis buvo ir Maskvos patriarchato atstovas metropolitas Hilarionas. Kai kas tikėjosi jo pasisakyme išgristi užuominų apie Maskvos patriarchatą šiomis dienomis liečiančias aktualijas – visų pirma apie jo reakciją į autokefalijos suteikimo Ortodoksų Bažnyčiai Ukrainoje procesą. Tačiau nei apie Ukrainą, nei apie pašlijusius Maskvos santykius su Konstantinopoliu jis nekalbėjo, o tik pasidalijo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios susirūpinimu dėl jaunimą veikiančio moralinio reliatyvizmo, dėl sekuliarizacijos ir vertybių nykimo.

Penktadienį metropolitą Hilarioną popiežius Pranciškus priėmė privačioje audiencijoje.

Labiau susijęs su Ukrainos aktualijomis buvo Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios vadovo, Kijevo ir Haličo Didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko pasisakymas. Jis paminėjo jau penktus metus vykstantį karą ir jo poveikį visuomenės, ypač jaunimo gyvenimui, nusivylimą, nematant karo pabaigos, ekonominius ir socialinius sunkumus, migraciją.

Šiomis dienomis taip pat pranešta, kad jaunimui skirto Vyskupų Sinodo dalyviai  prieš asamblėjos pabaigą paskelbs „Laišką jaunimui“. Jau sudaryta laišką parengsianti darbo grupė. Jos vadovu išrinktas Centrinės Afrikos Respublikos Bangui arkivyskupas kard. Dieudonné Nzapalainga, nariais – trys vyskupai (iš Argentinos, Australijos ir Prancūzijos), Taizé bendruomenės prioras br. Alyozas, kunigas iš Italijos ir dvi stebėtojos – jaunuolės iš JAV ir Indonezijos.  (JM / VaticanNews)