Popieškosios mokslų akademijos būstinė yra Vatikano soduose Popieškosios mokslų akademijos būstinė yra Vatikano soduose 

Pasaulinė Klimato konferencija Katovicuose ir seminaras Vatikane

Spėjama, kad nuo XIX amžiaus pabaigos mūsų planetos temperatūra pakilo 1,1 Celsijaus laipsnio ir kad tai esmingai susiję su žmonijos industrine veikla, kurios apimtys nuo to laiko didėja.

Prognozuojama, kad ateinančiais dešimtmečiais temperatūros kilimas yra „užprogramuotas“, tačiau imantis priemonių galima atšilimą sulaikyti ties 1,5 laipsnio riba ar bent mažiau 2 laipsnių. Nesiimant jokių priemonių, toliau industrializuojantis tokioms milžiniškoms šalims, kaip Kinija ar Indija, šios ribos po kelių dešimtmečių bus ženkliai peržengtos. O tai nėra gera naujiena. Vienas ar du laipsniai gali atrodyti nedaug. Tačiau vienas klimato mokslininkas pasiūlė tai sugretinti su tuo atveju, kai mūsų kūno temperatūra pakyla dviem laipsniais: jaučiamės blogai, ligoti. Panašiai, dviejų laipsnių pokytis reikšmingai įtakoja visą ekosistemą.

Daugėja tyrimų, kurie padeda vis labiau suprasti klimato kaitą ir jos pasekmes pačiai žmonijai. Vienas iš tokių yra 2018 metų kovo mėnesį paskelbta išsami Pasaulio banko studija apie „klimato migraciją“ (žr. Groundswell : preparing for internal climate migration). Tyrėjai susitelkė į tris regionus – subsaharinę Afriką, pietų Aziją ir lotynų Ameriką, kur gyvena daugiau nei pusė besivystančių kraštų populiacijos. Nustatyta, kad klimato kaitos pasekmės – ypač žemės ūkio veiklą suparalyžiuojantis lietaus trūkumas, perteklius ar pakitęs ritmas, taip pat potvyniai ir vandens lygio kilimas – per artimiausius tris dešimtmečius gali lemti 143 milijonų asmenų migraciją, dažniausiai iš kaimiškų vietovių į miestus. Blogiausių scenarijų galima išvengti, viena vertus, lėtinant klimato kaitą, antra vertus, ruošiantis iš anksto klimato migracijai, kad ji netaptų socialiniu chaosu.

Klimato kaita yra globali problema, kurios negali išspręsti jokia valstybė atskirai. Ji organiškai susijusi su kitomis problemomis: kova su skurdu ar vystymosi skatinimu. Prasminga jas spręsti kartu. Bendros nuostatos, politikos, aplinkos apsaugos kriterijai yra formuojami Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijose. Gruodžio 2-14 dienomis Lenkijoje, Katovicuose, įvyks 24 konferencija (Cop24). Ji susitelks į 2015 metų (Cop21) konferencijos Paryžiuje, kurioje buvo susitarta dėl kelių esminių nuostatų, įgyvendinimą. Prieš šią konferenciją buvo paskelbta ir popiežiaus Pranciškaus enciklika apie bendrus namus „Laudato sì“, kurioje pabrėžiama, kad nebeturime laiko: reikia veikti nedelsiant, nes dabartinė situacija yra netvari ir jos lūžio taškas nėra toli.

 

Neatsitiktinai artėjant Klimato konferencijai Katovicuose „Klimato kaitos, planetos sveikatos ir žmonijos ateities“ klausimai atsirado ir  Popiežiškosios mokslų akademijos kasmetinio suvažiavimo darbotvarkėje šiomis dienomis. Šioms problemoms skiriami lapkričio 15 dienos debatai. Jų pristatyme paminimas politinės valios atsilikimas nuo mokslinių tyrimų, nuo prognozių ir rekomendacijų. Tarp keliolikos pranešėjų yra du Nobelio premijos laureatai. Vokietis Hansas Joachimas Schellnhuberis, Potsdamo klimato kaitos pasekmių tyrimų instituto direktorius emeritas, 2007 m. Nobelio laureatas, parengė pranešimą apie „Didžiąją tranformaciją“. Amerikietis, 1997 m. Nobelio fizikos premijos laureatas iš Standfordo universiteto Steven Chu aptars „klimato kaitą ir būdus sukurti tvarią ateitį“. (RK / Vatican News)

2018 lapkričio 13, 16:26