Jonas Paulius II ir Konstantinopolio patriarchas Dimitrijus I, Fanare 1979 m. Jonas Paulius II ir Konstantinopolio patriarchas Dimitrijus I, Fanare 1979 m. 

Šešiasdešimt Katalikų Bažnyčios ekumeninio įsipareigojimo metų

Penktadienį Vatikane paminėtos Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos šešiasdešimtosios metinės. Kardinolas Kurtas Kochas, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, jubiliejaus proga Marijos, Šeimų Karalienės koplyčioje Vatikane aukojo padėkos Šv. Mišais.

 

Jonas XXIII, Agostino Bea, pirmieji Krikščionių vienybės sekretoriato darbuotojai, 1960 m.
Jonas XXIII, Agostino Bea, pirmieji Krikščionių vienybės sekretoriato darbuotojai, 1960 m.

Pirmas oficialus Katalikų Bažnyčios žingsnis ekumeniniame sąjūdyje buvo 1960 metais popiežiaus šv. Jono XXIII įsteigtas Krikščionių vienybės sekretoriatas. Jo reikšmė išryškėjo tik po kelerių metų – viso pasaulio katalikų vyskupų Didžiojo sinodo, arba Vatikano II Susirinkimo sprendimuose. Tiesa tai, jog ligi tol Katalikų Bažnyčios atsiliepimas į kitų krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių paskatintą ekumeninį sąjūdį buvo gana vangus. Katalikų Bažnyčiai kitos Bažnyčios buvo atsiskyrusios seserys, kiti krikščionys – schizmatikai. Prasidėjus Bažnyčių santykių atšilimui Roma pripažino krikščionių vienybės tikslus kaip prioritetinius, vadinamąją Rytų ekskomuniką atšaukęs Paulius VI patvirtino ir papildė popiežiaus Jono XXIII Sekretoriatui numatytus tikslus, Vatikano II Susirinkimui tarnavusį Sekretoriatą pavertė nauja nuolatine Romos kurijos institucija – dikasterija. Išaugo Vatikano susirinkimo kontekste užmegzti glaudesni ryšiai su Ortodoksų Bažnyčiomis Rytuose, protestantiškomis Bažnyčiomis ir bendruomenėmis Vakaruose – jos jau pripažintos seseriškomis Bažnyčiomis: daugėjo ekumeninių susitikimų, ryškėjo jų uždaviniai.

Paulius VI ir Konstantinopolio patriarchas Atenagoras Jeruzalėje 1964 m.
Paulius VI ir Konstantinopolio patriarchas Atenagoras Jeruzalėje 1964 m.
Paulius VI ir Arthur Ramsey, Kenterberio arkivyskupas, 1966
Paulius VI ir Arthur Ramsey, Kenterberio arkivyskupas, 1966
Paulius VI ir Šenuda III, Koptų popiežius, 1973
Paulius VI ir Šenuda III, Koptų popiežius, 1973

Jei popiežiaus Jono įsteigto Sekretoriato pagrindinis tikslas buvo pakviesti kitų krikščioniškų konfesijų atstovus kaip stebėtojus į Didįjį Sinodą, Pauliaus VI diskasterija, vadovaujama jos pirmojo vadovo kardinolo Agostino Bea, praplėtė veiklą visose krikščionių vienybės ugdymo ir tvirtinimo srityse, visose Bažnyčių ir pasaulinių krikščioniškų institucijų – įskaitant Pasaulinę Bažnyčių tarybą – dialogo ir bendradarbiavimo sferose. Popiežius Jonas Paulius II patvirtino Krikščionių vienybės sekretoriato veiklą ir, skelbdamas naują pagrindinį įstatymą – Apaštališkąją konstituciją „Pastor Bonus“ – Sekretoriatui, kaip pilnateisei Šventojo Sosto dikasterijai, suteikė Popiežiškosios tarybos vardą.

Jonas Paulius II Pasaulio Bažnyčių tarybos būstinėje Ženevoje, 1984 m.
Jonas Paulius II Pasaulio Bažnyčių tarybos būstinėje Ženevoje, 1984 m.
Jonas Paulius II ir Mar Dinkha IV, Rytų Asirų katolikosas, 1994
Jonas Paulius II ir Mar Dinkha IV, Rytų Asirų katolikosas, 1994
Jonas Paulius II, anglikonų primas George Carey ir ortodoksų metropolitas Athanasius, 2000
Jonas Paulius II, anglikonų primas George Carey ir ortodoksų metropolitas Athanasius, 2000

Šiandien Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos, vadovaujamos kardinolo Kurto Kocho, veikla labai plati ir įvairi, duodanti konkrečių rezultatų. Tarybos atstovai šiuo metu palaiko teologinį dialogą ir ekumeninės bendrystės ryšius su maždaug dvidešimt pagrindinių krikščioniškų Bažnyčių – visu graikų tradicijos ortodoksų pasauliu, ortodoksų Rytų Bažnyčiomis, Sirijos malankarais, Rytų sirais, Utrechto Sąjunga, Anglikonų bendrija, Pasaulio liuteronų federacija, Pasauline metodistų taryba, Pasauline baptistų sąjunga, Pasauline evangelikų sąjunga, Kristaus mokinių Bažnyčia, menonitais, sekmininkais.

Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba nuo pat įsikūrimo glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulinės Bažnyčių tarybos centru Ženevoje, įsteigtu prieš 70 metų, – pastaroji vienija 350 protestantų, ortodoksų, anglikonų ir kitų Bažnyčių – ir, nors Katalikų Bažnyčia nėra šios pasaulinės ekumeninės organizacijos narė, katalikų teologai yra pilnateisiai Pasaulinės Bažnyčių tarybos „Tikėjimo ir tvarkos“ komisijos nariai. Tarybos būstinėje Ženevoje lankėsi trys popiežiai: Paulius VI, Jonas Paulius II ir Pranciškus.

Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba dalyvauja visų krikščionių konfesijų pastangose platinti Bibliją, ugdo katalikų ir ortodoksų teologų kultūrinius mainus, per savarankišką komisiją palaiko santykius su žydais.

Benediktas XVI ir Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I Romoje 2008 m.
Benediktas XVI ir Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I Romoje 2008 m.
Benediktas XVI ir Rowan Williams, Kenterberio arkivyskupas, 2010 m.
Benediktas XVI ir Rowan Williams, Kenterberio arkivyskupas, 2010 m.
Benediktas XVI ekumeniniame susitikime Asyžiuje 2011 m.
Benediktas XVI ekumeniniame susitikime Asyžiuje 2011 m.

Kaip minėta, prieš keletą dienų sukako Jono Pauliaus II enciklikos „Ut unum sint“ – pirmosios ekumeninės enciklikos – paskelbimo 25 metinės. Nubrėždamas ekumeninės bendrystės viziją, kviesdamas Bažnyčią „alsuoti abiem plaučiais“, šv. Jonas Paulius II pripažino, jog popiežiaus pirmavimo būdas, neatsisakant jo misijos esmės, galėtų „atsiverti naujajai situacijai“ (UUS 95).

Kardinolo Kurto Kocho sveikinimas:

„Šiomis dienomis minime du krikščionių vienybei ypatingai svarbius įvykius. Gegužės 25 dieną prieš dvidešimt penkerius metus popiežius šv. Jonas Paulius II paskelbė ekumeninę encikliką „Ut unum sint“. Šiuo dokumentu, praėjus trisdešimčiai metų nuo Vatikano II Susirinkimo, jis dar labiau pastūmėjo pirmyn Susirinkimo sprendimą dėl Katalikų Bažnyčios dalyvavimo ekumeniniame sąjūdyje, jį pavadino negrįžtamu Katalikų Bažnyčios įsipareigojimu. O birželio 5 dieną prieš 60 metų popiežius šv. Jonas XXIII įsteigė Krikščionių vienybės sekretoriatą, kuris 1988 metais buvo pervadintas į Popiežiškąją krikščionių vienybės tarybą. Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba popiežiaus vardu ir pavedimu vykdo ekumeninį dialogą su kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis ir bažnytinėmis bendruomenėmis, siekdama atrasti amžių eigoje daugelio pasidalijimų pažeisto Kristaus kūno vienybę. Šios dvi sukaktys rodo Katalikų Bažnyčios nuoširdų įsipareigojimą ekumeniniam uždaviniui.“

Pranciškus ir Koptų popiežius Tavadrosas
Pranciškus ir Koptų popiežius Tavadrosas
Pranciškus ekumeninėse pamaldose Lundo katedroje Švedijoje 2016 m.
Pranciškus ekumeninėse pamaldose Lundo katedroje Švedijoje 2016 m.
Pranciškus ekumeniniame susitikime Baryje, Italijoje,  2018 m.
Pranciškus ekumeniniame susitikime Baryje, Italijoje, 2018 m.

Sukakčiai skirtos iniciatyvos

Krikščionių vienybės tarybos šešiasdešimties metų sukakčiai skirtos dvi iniciatyvos, apie kurias laiške kardinolui Kochui pranešė popiežius Pranciškus: rudenį skelbiamas naujas „Ekumeninis vadovas“ vyskupams apie jų ekumenines pareigas ir atsakomybę vyskupijose ir šiemet pasirodysiantis naujas ekumeninis žurnalas „Acta Œcumenica“, skirtas dviem sukaktims – Krikščionių vienybės tarybos įsteigimo 60-osioms ir šv. Jono Pauliaus II ekumeninės enciklikos „Ut unum sint“ 25-osioms metinėms. (SAK / Vatican News)

Pranciškus ir Baltramiejus I, Konstantinopolio patriarchas, 2019 m.
Pranciškus ir Baltramiejus I, Konstantinopolio patriarchas, 2019 m.

 

2020 birželio 05, 07:00