Enciklikos „Redemptoris missio“ metinės
„Tikėjimas stiprėja, kai jis perduodamas“, – priminė tiesioginis Pranciškaus pirmtakas Benediktas XVI 2012 metais žinioje Pasaulinės jaunimo dienos proga irgi prisiminęs šv. Jono Pauliaus II encikliką „Redemptoris missio“. Buvimas misionieriumi „būtinas asmeniniam tikėjimo keliui“, – pridūrė Benediktas XVI.
Popiežius šv. Jonas Paulius II patikino, jog Bažnyčios misionieriškojo veržlumo susilpnėjimas yra tikėjimo krizės ženklas. Jis jautė pareigą visai Bažnyčiai priminti, kad misijinė evangelizacija neatidėliotina, jis pats, norėdamas išreikšti rūpinimąsi misijų veikla, savo pontifikato pradžioje nusprendė „keliauti ligi pat žemės pakraščių“. „Suvokiame, kad Bažnyčiai patikėta Kristaus Atpirkėjo misija dar tėra vos prasidėjusi ir kad jai turime skirti visas savo jėgas“, – parašė šv. Jonas Paulius II.
Jis enciklikoje pavadino misionierius gailestingosios meilės žmonėmis ir „pasauliniais broliais“.
„Misionierius yra gailestingosios meilės žmogus: kad galėtų visiems savo broliams skelbti, jog jie mylimi Dievo ir patys gali mylėti, jis pats turi parodyti meilę jiems, atiduodamas savo gyvenimą artimo labui.“
„Misionierius yra „pasaulio brolis“, kupinas Bažnyčios dvasios, jai būdingo atvirumo bei dėmesingumo visoms tautoms ir visiems žmonėms, ypač mažiausiems ir neturtingiausiems. Kaip toks, jis įveikia rasines, kastines, ideologines ribas bei susiskaldymus: jis yra Dievo meilės ženklas pasaulyje, meilės, nė vieno neatstumiančios ir nė vienam neteikiančios pirmenybės.“
Marijos Nekaltojo prasidėjimo iškilmės proga priminsime, kad popiežius šv. Jonas Paulius II encikliką pavedė Švč. Mergelei Marijai, ragino, kad Bažnyčia, kaip apaštalai, susirinktų kartu su Jėzaus motina Marija Vakarienės kambaryje, melstų Dvasią ir gautų jėgų bei drąsos misijų užduočiai vykdyti. „Turime būti Dvasios perkeisti bei vedami“, – 1990 metais rašė enciklikos autorius Jonas Paulius II.
„Visa Bažnyčia kviečiama intensyviau išgyventi Kristaus slėpinį, kad, kupina dėkingumo, bendradarbiautų išganymo darbuose. Ji tai daro su Marija ir kaip Marija, kuri yra jos Motina ir pavyzdys. Marija yra pavyzdys motiniškos meilės, kuri turi gaivinti visus, per dalyvavimą apaštališkojoje Bažnyčios misijoje prisidedančius prie žmonių atgimimo. Stiprinama Kristaus buvimo, Bažnyčia keliauja per laikus į amžių pilnatvę ir susitikimą su ateinančiu Viešpačiu; tačiau šioje kelionėje ji eina tuo pačiu keliu, kurį jau nuėjo Mergelė Marija.“ (SAK / Vatican News)
