Šv. Jonas Paulius II Lietuvoje 1993 m. Šv. Jonas Paulius II Lietuvoje 1993 m. 

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Lietuvoje ir popiežius šv. Jonas Paulius II

Tragiškų 1991 sausio 13-osios įvykių Vilniuje išvakarėse popiežius Jonas Paulius II viešai išreiškė savo gilų susirūpinimą Lietuvoje kylančia įtampa, pasiuntė telegramą kardinolui V. Sladkevičiui, o sausio 13-ąją per vidudienio maldos susitikimą Šv. Petro aikštėje lietuvių tautą užtikrino, kad su ja kenčia ir meldžiasi.

Tragiškų 1991 sausio 13-osios įvykių Vilniuje išvakarėse popiežius Jonas Paulius II viešai išreiškė savo gilų susirūpinimą Lietuvoje kylančia įtampa, pasiųsdamas telegramą Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui ir Kauno arkivyskupui kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Penktadienį, sausio 11 d., pasiųstos telegramos tekstą Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ paskelbė sausio 12 d. pirmame puslapyje. Jono Pauliaus II telegramoje buvo rašoma:

„Šiuo metu, kai mane pasiekė žinios apie naujus sunkumus, per Jūsų Eminenciją noriu dar kartą išreikšti savo solidarumą brangiajai lietuvių tautai jos kančios ir nerimo valandą. Karštai tikiuosi, kad praeities patirtis visus paskatins ištvermingai ir kantriai tarpusavio pagarba ir susipratimu besiremiančiu dialogo keliu teisingai išspręsti dabartinę įtampą sukeliančias problemas. Pavedu Gailestingumo Motinai šį karštą troškimą, kylantį iš rūpesčio kupinos mano širdies gelmių, drauge meldžiu Visagalį Dievą laiminti kilniąją lietuvių tautą ir jos ganytojus.“

1991 m. sausio 13 d. Bažnyčia minėjo neeilinę Maldų už taiką dieną. Maldų tikslas – atitolinti Persų įlankoje grėsusio karo pavojų. Šia tema kalbėjo Jonas Paulius II per įprastinį sekmadienio „Viešpaties Angelo“ maldos susitikimą Šv. Petro aikštėje.

Karštai melsdamas pasaulio valstybių vadovus siekti taikingų sprendimų, kurie leistų žmonijai išvengti naujo karo tragiškos patirties, ir šiuos maldavimus pavedęs Dievo galiai ir gailestingumui bei Marijos, Taikos Karalienės užtarimui, popiežius atkreipė dėmesį į grupę asmenų, Šv. Petro aikštėje iškėlusią Lietuvos trispalvę ir transparantą su Lietuvos vardu. Tai buvo grupė Romos lietuvių, kurie po vyskupo Antano Deksnio Vatikano radijo koplyčioje aukotų sekmadienio Mišių, kurių metu buvo melstasi už sausio 13-osios aukas, ėjo į Šv. Petro aikštę melstis popiežiaus intencija.

Popiežius po Maldų už taiką dienai skirtos kalbos, vadovavo „Viešpaties Angelo“ maldai, suteikė apaštališkąjį palaiminimą ir tuoj po to trumpai pasveikino lietuvius. Popiežius itališkai sakė:

Popiežius šv. Jonas Paulius II 1991 sausio 13 d.

„Matydamas grupę lietuvių, noriu lietuvių tautą užtikrinti, kad su ja kenčiu ir meldžiuosi.“

1991 sausio 14-15 d. „L’Osservatore Romano“
1991 sausio 14-15 d. „L’Osservatore Romano“

Jonas Paulius II ne tik kalbėdamas prieš tragiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius ir po jų tomis dienomis parodė dudžiulį susirūpinimą Lietuvos ir jos gyventojų padėtimi.

Popiežius šv. Jonas Paulius II 1978 m. spalio 22 d.
Popiežius šv. Jonas Paulius II 1978 m. spalio 22 d.

1991 sausio 12 dieną apaštališkuosiuose rūmuose vyko naujametinis popiežiaus susitikimas su prie Šventojo Sosto akredituotu diplomatiniu korpusu. Popiežius Jonas Paulius II, kreipdamasis į diplomatinį korpusą, paminėjo Europos vidurio rytų ir pietryčių kraštų pasiekimus, išsikovotą laisvę ir iškilusias naujas problemas. Jonas Paulius II tąsyk sakė:

„Susirūpinę sekame politines permainas Vidurio ir Rytų Europos kraštuose, įskaitant Albaniją. Tų kraštų visuomeninį gyvenimą ženklina neraminanti įtampa ir dideli lūkesčiai. Mintyse nešiojuosi Baltijos šalis, ypač man brangią Lietuvą. (...) Jei 1990 metai buvo laisvės metai, 1991 tebūna solidarumo metais.“

Jonas Paulius II, kreipdamasis į 125 kraštų misijų vadovus, reiškė viltį, jog Europos žemynas atras savo vertę ir tapatybę, solidariai padės laisvėjančioms tautoms likti ištikimoms savo tradicijoms, išsaugoti paveldą, dialogu ir derybomis siekti naujų sprendimų. (SAK / Vatican News)

 

2021 sausio 12, 13:21