Vatikano radijui – 90 metų. Keitėsi laikai ir technologijos, bet misija išliko ta pati
Netrukus po vadinamųjų Laterano sutarčių, suteikusių Vatikanui dabartinę institucinę formą, pasirašymo, popiežius Pijus XI pakvietė patį radijo išradėją Guglielmo Marconi, kad įrengtų Vatikane radijo stotį. Nuo pat pradžių radijo laidų rengimas buvo patikėtas tėvams jėzuitams, o Vatikano radijui skirta misija būti įrankiu, padedančiu popiežiui skelbti Evangeliją pasauliui ir vadovauti visuotinei Katalikų Bažnyčiai. Ši misija, rašo tėvas F. Lombardi, nepasikeitė per visą Vatikano radijo istoriją, nors, žinoma, ji visą laiką buvo priderinama tiek prie kintančių Bažnyčios ir pasaulio gyvenimo aplinkybių, tiek prie technologijų ir pačios komunikavimo sampratos kaitos.
Popiežiaus balsas
Vatikano radijas gimė tais laikais, kai radijo transliacijos buvo pats geriausias ir perspektyviausiais komunikacijos būdas. Atsirado galimybė labai greitai, praktiškai tą pačią akimirką, perduoti žinias dideliais atstumais, pasiekti dideles teritorijas, visus žemynus. Vatikano radijas buvo instrumentas, kuris padėjo pasaulio katalikams tiesiogiai klausytis popiežiaus balso. Ne tik skaityti per spaudą perduodamus jo žodžius, bet girdėti gyvą savo ganytojo balsą, už tūkstančių kilometrų atpažinti jo balso tembrą.
Pagalba Bažnyčiai ir šeimoms Antrojo pasaulinio karo metais
Ta epocha, kurioje gimė Vatikano radijas, pasaulio istorijoje buvo totalitarinių režimų metas. Pijus XI drąsiai juos smerkė, tad į Bažnyčią tais laikais gręžėsi daugelio žmonių akys. Jėzuitų, nuo pat pradžios vadovavusių Vatikano radijui, vadovas tėvas Włodzimierzas Ledóchowskis ėmė kurti tvirtą redakcinę grupę, kad radijas galėtų būti patikimas atramos taškas visai Bažnyčiai. Tokios pagalbos būtinumas tapo akivaizdus, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Tėvas F. Lombardi savo straipsnyje mini ir vieną ypatingą karo metais Vatikano radijo vykdytą tarnystę – pagalbą karo išskirtoms šeimoms. Jau 1939 m. buvo įkurtas Vatikano valstybės sekretoriato informacijos biuras, į kurį galėjo kreiptis šeimos, kurių vyrai ir sūnūs tapo karo belaisviais, bei visi, kurie dėl karo sumaišties negalėjo susiekti su savo artimaisiais. Iš viso pasaulio gaunamas žinutes kiekvieną dieną skelbė Vatikano radijas. Šios transliacijos pasiekdavo net po 70 valandų per savaitę. Iki 1946 m. iš viso buvo perduotos 1 240 728 žinutės.
Nutildytos Bažnyčios balsas
Pasibaigus karui, Vatikano radijas savo laidomis palydėjo konflikto nuniokotų šalių moralinį ir dvasinį atstatymą. Tuo metu didžioji Vidurio ir Rytų Europos dalis atsidūrė komunistinių režimų priespaudoje, o Katalikų Bažnyčia daugelyje šalių tapo žiaurių persekiojimų auka. Vatikano radijo laidos daugeliui vietinių Bažnyčių ganytojų ir tikinčiųjų buvo praktiškai vienintelis būdas palaikyti ryšį su popiežiumi ir visuotine Bažnyčia.
Pasiekti žemės pakraščius
Vatikano radijas – tai ne tik tikėjimo žinios skelbėjas, toliau rašo tėvas F. Lombardi. Vertas dėmesio ir kitas radijo istorijos aspektas – technologinės inovacijos, kad būtų pasiekiama kuo daugiau klausytojų pasaulyje. Marconi įrengtos stoties po poros dešimtmečių jau nebepakako, kad Vatikano radijas sugebėtų patenkinti su juo siejamus lūkesčius. 1957 m. popiežius Pijus XII atidarė Santa Maria di Galeria transliacijų centrą su naujais galingais siųstuvais, beveik 100 metrų aukščio stulpais, aplink savo ašį besisukančiomis antenų konstrukcijomis. Atsiradus šiam naujam instrumentui, visame pasaulyje buvo galima sekti žinias apie Jono XXIII ir Pauliaus VI laikų Bažnyčios gyvenimą. Naują Vatikano radijo ritmą diktavo labai dinamiškas Jono Pauliaus II pontifikatas, popiežiaus bendravimo su žmonėmis stilius, jo dažnos ir kartais ilgos apaštališkosios kelionės. Devintojo dešimtmečio pabaigoje Vatikano radijo plėtra pasiekė rekordą – dirbo beveik keturi šimtai žmonių iš daugiau nei šešiasdešimties šalių, reguliariai buvo transliuojamos laidos beveik keturiasdešimčia kalbų.
Toliau vystėsi ir telekomunikacijų technologijos – prasidėjo palydovinių transliacijų laikai. Vatikane buvo įrengta palydovinių antenų stotis, iš kurios per kelis palydovus Vatikano radijo signalas buvo perduodamas daugiau kaip tūkstančiui vietinių radijo stočių, kurios retransliavo Vatikano radijo laidas aštuoniasdešimtyje pasaulio šalių. Jono Pauliaus II laikais klausytojų ratas labai išsiplėtė.
Vatikano radijas skaitmeninės komunikacijos laikais
Per Benedikto XVI pontifikatą įsivyravo skaitmeninės komunikavimo technologijos, o po dabartinį popiežių išrinkusios konklavos tapo akivaizdu, kad reikia didesnės įvairių komunikavimo formų ir priemonių konvergencijos. Prasidėjo komunikavimo sistemos reforma, į vieną naują Šventojo Sosto komunikacijos dikasteriją sujungusi visas anksčiau savarankiškai veikusiais informacijos skelbimo ir platinimo priemones, – nuo spausdinto žodžio iki žinių skaitmeniniais formatais per internetą.
Vatikano radijas, kaip „su Šventuoju Sostu susieta institucija“, turintis savo įstatus ir patikėtas Jėzaus draugijai, nustojo veikti 2016 m., kai buvo integruotas į naująjį Komunikacijos sekretoriatą (šiandien – dikasteriją). Bet tai jau kita istorija, rašo tėvas F. Lombardi.
Vatikano radijo laidos lietuvių kalba
Šia proga galima pridurti, kad, minint Vatikano radijo įkūrimo 90-ąsias metines, laidų lietuvių kalba redakcija pradėjo devintąjį savo istorijos dešimtmetį. 2020 m. lapkričio 27 d. sukako 80 metų nuo pirmosios Vatikano radijo transliacijos lietuvių kalba. (JM / Vatican News / laciviltacattolica.it)
