Kardinolo P. Parolino pratarmė knygai apie Vatikano ir Kinijos santykius
Studijos autorius – Libane gimęs, bet Italijoje gyvenantis kun. Adel Afif Nasr. 2010–2014 metus jis praleido Arabijos pusiasalyje, čia darbuodamasis kaip kunigas fidei donum. Visas knygos pavadinimas: „Tiltas į Kiniją. Popiežius ir apaštalinė delegacija Pekine 1919–1939 metais“.
Pasak kardinolo P. Parolino, to laiko ir vėlesnių dešimtmečių popiežių dokumentuose regimas nuoširdus rūpestis evangelizacija pasaulyje tokiu būdu, kad kitose šalyse ji nebūtų suvokiama kaip svetimų galybių „ilgoji ranka“. Benedikto XV apaštalinis laiškas Maximum illud šiuo požiūriu buvo tikra evangelizavimo metodų revoliucija: Evangelija nekolonizuoja. Ji įsikultūrina. Nors kalbama apie visą pasaulį, ji parašyta su ypatingu dėmesiu Kinijos kontekstui. Šventojo Sosto delegacija Pekine perteikė šį požiūrį, galų gale buvo išspręstas vadinamasis kinų apeigų klausimas.
„Ir dabartinės aplinkybės mus verčia nedelsiant vieni kitus geriau pažinti ir konstruktyviai kalbėtis. Viliuosi, kad ši knyga bus žingsnis šia kryptimi. Popiežius Pranciškus primena, jog lemiamai svarbu daugybę Bažnyčios Kinijoje gyvenimą apsunkinančių problemų spręsti autentiško susitaikinimo dvasioje, į šalį atidedant nesusipratimus ir pasidalijimus, paveldėtus iš seniau“, – rašo kardinolas Pietro Parolin, artimiausias popiežiaus Pranciškaus bendradarbis.
„Tokia yra mūsų viltis, kuri tampa įsitikinimu, nes jaučiame, jog viską apima ne mūsų, o Dievo planas“, – pažymi kardinolas Parolinas. Galima pridurti, kad ir šiandien viena iš pagrindinių Šventojo Sosto santykių su Kinija problemų yra pastarosios įsitikinimas, kad kinų katalikų bendruomenė yra kraštui svetima, gal net priešiška politinė jėga vien dėl vienybės su Šventuoju Sostu. (RK / Vatican News)
