Pirmojo Korėjos kunigo ir kankinio minėjimas Šv. Petro bazilikoje
Galima pridurti, kad praėjusį rudenį Katalikų Bažnyčia Pietų Korėjoje pradėjo šv. Andriaus Kim Tae-gon gimimo jubiliejui skirtus metus, o tuo metu Tedžono vyskupijai vadovavęs vyskupas Lozorius You Heung-sik buvo, Korėjos vyskupų konferencijos įgaliojimu, jų pagrindinis organizatorius.
Šv. Andriaus Kim Tae-gon gyvenimas ir kankinystė sulaukus vos 25 metų amžiaus primena pirmuosius sunkius, herojišku kraujo išliejimu paženklintus katalikybės žingsnius Pietų Korėjoje.
Korėjos Bažnyčia pasižymi išties savitu dalyku – ją įsteigė ir įtvirtino pasauliečiai. XVII a. pradžioje krikščionybė pasiekė Korėją per delegaciją, kuri kasmet lankydavosi Pekine dėl kultūrinių mainų su Kinija, šalimi, kuri buvo be galo vertinama visuose Tolimuosiuose Rytuose. Pekine korėjiečiai susipažino su krikščionybe, parsivežė knygų, tarp jų t. Mateo Ricci (1552–1610) knygą „Apie Dangaus Viešpatį“.
Garsusis jėzuitų misionierius ir mokslininkas – astronomas, matematikas, kartografas, darbavęsis imperatoriškajame Pekino dvare, knygą parašė apie 1603 metus, po 20 metų gyvenimo Kinijoje, išsamių kinų kultūros, filosofijos ir religijos studijų. Knyga parašyta dialogo forma: tarp vakariečio erudito ir kinų erudito. Be to, ji parašyta kinų kalba ir tik vėliau išversta į Europos kalbas.
Ši ir kitos knygos 18-ojo amžiaus pabaigoje buvo studijuojamos rate, sudarytame daugiausia iš kilmingų korėjiečių šeimų atžalų. Kultūrinis ir filosofinis susidomėjimas krikščioniškų Vakarų požiūriu į žmogų ir Visatą atvedė prie religinio tikėjimo išpažinimo. Bendruomenė netgi įsteigė savo rudimentinę hierarchiją, teikė krikštą, kurį laiką netgi šventė Kristaus paskutinę vakarienę, kol katalikų vyskupas Pekine nepaaiškino apie kunigo vaidmenį ir apaštalinį tęstinumą rankų uždėjimu.
Naujo tikėjimo sklidimas sutrikdė karaliaus dvarą ir 1785 metais krikščioniški susitikimai buvo uždrausti, motyvuojant tiek politiniais argumentais, tiek pasaulėžiūriniais. Buvo imtasi ir pirmų represijų, pasibaigusių kai kurių krikščionių mirtimi. Tačiau likusieji neišsiblaškė, skleidė Evangeliją ir prašė Pekino vyskupo atsiųsti kunigą. 1794 metais slapta atvyko kunigas kinas ChuMun-mo, kuris apaštalavo iki 1801 metų, kol pats buvo sučiuptas ir mirė kankinio mirtimi. Krikščionių jau buvo keletą tūkstančių. Jie praktikavo tikėjimą pogrindžio sąlygomis.
1837 metais į Korėją slapta atvyko trys prancūzų misionieriai – vyskupas Laurent Imbert, kunigai Pierre Maubant ir Jacques Chasten. Jie evangelizavo du metus, pakrikštijo per 2000 asmenų, kol galiausiai buvo susekti. Baimindamasis represijų prieš visą krikščionių bendruomenę, vyskupas pasiuntė raštelius abiem kunigams. Ten buvo parašyta, kad, laikui atėjus, ganytojas turi atiduoti gyvybę už savo avis. Tada visi trys savo noru prisistatė valdžiai, buvo tardomi, kankinami ir galiausiai nukirsdinti. Vyskupui tuo metu buvo 43 metai, abiems kunigams – po 36 metus amžiaus.
Šiame istorijos puslapyje atsiranda ir šv. Andrius Kim Tae-gon vardas. Būdamas vos keliolikos metų amžiaus jis susipažino su t. Pierre Maubant, kuris, nustebintas jo proto ir pamaldumo, netrukus pasirūpino jį išsiųsti, kartu su kitais dviem vaikinais, į Makao veikusią seminariją, kurią jis užbaigė ir gavo kunigų šventimus, tapdamas pirmuoju kunigu iš Korėjos. Ir jis slapta, su keliais bendražygiais, grįžo į Korėją, lankė krikščionių bendruomenes, kol buvo sučiuptas ir nukirsdintas 1846 rugsėjo mėnesį, vos 25 metų amžiaus, praėjus vos 13-ai mėnesių nuo kunigystės šventimų. Jo laiškas iš kalėjimo rodo sąmoningą ryžtą priimti kankinystę. Krikščionių persekiojimai tęsėsi iki 1866 metų, per juos galvas padėjo galbūt iki dešimties tūkstančių tikinčiųjų. 103 kankinių grupė, misionieriai ir korėjiečiai, Jono Pauliaus II buvo paskelbti šventaisiais 1984 metais. 2014 metais popiežius Pranciškus vadovavo 124 kitų korėjiečių ir misionierių kankinių beatifikacijos apeigoms.
Pranciškus pasiuntė sveikinimą šv. Andriaus Kim Tae-gon 200 metų gimimo jubiliejaus Mišių Šv. Petro bazilikoje dalyviams.
„Tokia džiugi aplinkybė teikia progą malda padėkoti Dievui Tėvui, kuris per šv. Andrių dovanojo pavyzdinį herojiško tikėjimo ir nenuilstančio evangelizuotojo liudijimą jūsų tautai sunkiais kančių ir persekiojimų laikais“, – parašė popiežius, dėkodamas korėjiečių katalikams už jų artimo meilės, krikščioniško džiaugsmo ir vilties liudijimą, įskaitant pastangas sutaikinti Korėjos pusiasalį. (RK / Vatican News)
